Per finansų krizę centrinių bankų į rinką įlieta pinigų lavina ir žemos palūkanų normos išlaiko vyriausybių obligacijų pajamingumą, siekiantį istorines žemumas. Didesnio pelningumo investuotojai jau tegali dairytis pirkdami besivystančių šalių ir įmonių obligacijas, rinktis ilgesnį laikotarpį, tačiau tuomet ir rizika atitinkamai didesnė.
Plačiau

Pastaruoju metu įsiplieskė diskusija dėl taupymo viešajame sektoriuje ypatumų. Vyriausybės oponentai pažėrė nemažai faktų apie tai, kad tiek darbo vietų skaičiaus, tiek atlyginimų mažinimo požiūriu valstybė smarkiai nusileido privačiam sektoriui, o puošnios deklaracijos skyrėsi nuo realių darbų. Finansų ministrė Ingrida Šimonytė neliko skolinga, pasiūlydama tokiems įžūliems kritikams ministerišką antausį.
Plačiau

Dar visai neseniai galėjome pasakyti, kad dabar visi tapome keinsininkais*, tai yra vyriausybės intervencionistinės politikos šalininkais. Finansų sektorius ir jo laisvosios rinkos ideologija privedė pasaulį prie bedugnės slenksčio. Visiškai aišku, kad rinkos savęs nesuvaldo. Reguliavimo mažinimas pasirodė esąs baisi klaida.
Plačiau