Sukčiavimas: daugiausia žalos padaro aukščiausio lygio vadovai
Vytautas V.Žeimantas
Efektyviausia kovos su sukčiavimu įmonėse priemonė – pasitikėjimo telefonas, o mažiausiai naudos kovojant su sukčiavimu duoda įmonės auditas, tokios išvados pateiktos didžiausios kovos su sukčiavimu organizacijos pasaulyje ACFE atliktame tyrime.
Tarptautinės ekonominių nusikaltimų sertifikuotų ekspertų asociacijos (Association of Certified Fraud Examiners, ACFE) tyrimas parodė, kad efektyviausia kovos su sukčiavimu įmonėse priemonė yra pasitikėjimo telefonas. Juo neoficialius pranešimus apie savo įtarimus gali pateikti tiek įmonės darbuotojai, tiek klientai ar tiekėjai.
Anot ACFE, įmonės be reikalo tikisi, kad visus sukčiavimo atvejus atskleis įmonės išorinis auditas.
Statistika rodo, kad auditas yra mažiausiai efektyvi kovos su sukčiavimu priemonė.
Atliekant tyrimą buvo analizuojami 1.843 sukčiavimo atvejai 106 pasaulio valstybėse. Šie atvejai apima laikotarpį nuo 2008 m. sausio iki 2009 m. gruodžio mėn., 40% nagrinėjamų atvejų buvo užfiksuoti Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). Tokį tyrimą ACFE atliko antrą kartą, pirmą kartą jis apėmė tik JAV teritoriją.
Statistika rodo, kad kiekviena įmonė dėl sukčiavimo kasmet praranda apie 5% savo pajamų, vidutiniškai sukčiai netrukdomai veikia apie 18 mėnesių. Kasmet pasaulis dėl jų veiklos patiria 2,9 trln. JAV dolerių (USD) nuostolių.
Daugiausia žalos organizacija patiria tuomet, kai sukčiauti ima įmonių savininkai, kurie kartu yra ir aukščiausio lygio vadovai. Tokie asmenys sukčiaudami įmonei gali padaryti tris kartus daugiau žalos nei taip elgdamiesi vidutinio lygio vadovai ir devynis kartus daugiau nei eiliniai neteisėta veikla užsiimantys darbuotojai. Vidutinė įmonės žala dėl aukščiausio lygio vadovų nesąžiningų veiksmų siekia 1 mln. USD. Tyrimas parodė, kad 80% sukčiavimo atvejų buvo aptikta šiuose šešiuose departamentuose: apskaitos, operacijų, pardavimo, klientų aptarnavimo, įsigijimo ir aukščiausio lygio vadovo kabinete.
Smulkiajam – sunkiau
Dažniausiai pasisavinamas įmonės turtas. Tokių atvejų yra 90%. Tačiau vidutinė žala dėl tokių veiksmų gerokai mažesnė nei tuomet, kai klastojamos finansinės ataskaitos. Jų klastojimas sudaro 5% visų sukčiavimo atvejų, o vidutinė žala siekia 4 mln. USD. Dėl korupcijos vidutinė įmonės žala siekia 250.000 USD.
Tyrimas parodė, kad įmonės, kurios įdiegė kovos su sukčiavimu priemones, sukčių greičiau aptinka ir patiria mažesnius nuostolius.
Sunkiausia yra smulkiajam verslui, nes jis negali sau leisti tokių apsaugos priemonių, kurias turi stambios bendrovės. Tyrėjai tokiu atveju pataria pasitelkti pasitikėjimo telefoną. Pranešimai tokia linija turi išlikti konfidencialūs, darbuotojai savo įtarimus turi reikšti be baimės.
Kita efektyvi priemonė – darbuotojų ir vadovų mokymai, kaip aptikti sukčiavimą. Trečias pagal efektyvumą kovos su šiuo blogiu būdas – netikėtas auditas.
Darbuotojai sukčiauti pradeda tuomet, kai yra įsitikinę, kad niekas jų už rankos nepagaus. Netikėtas auditas tokiu būdu yra ir gera preventyvi priemonė. Sukčiavimo darbuotojai dažniausiai griebiasi tuomet, kai turi finansinių sunkumų. 85% tokių asmenų niekada anksčiau nebuvo įtariami sukčiavimu. Sukčiavimo schemos, sukčiautojų bruožai ir naudojamos priemonės tos pačios visame pasaulyje, pažymi tyrimo autoriai.
