Auditoriai šnipinėti netrokšta
Vytautas V.Žeimantas
Audito bendrovės, buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančios įmonės privalo nustatyti savo klientų tapatybę ir fizinius asmenis, kurie gauna naudą iš konsultuojamo verslo, tačiau kol kas šią prievolę bendrovės vykdo vangiai.
Buhalterinių paslaugų, audito įmonės, taip pat bendrovės, kurios teikia mokesčių konsultacijas, turi nustatyti savo klientų tapatybę ir fizinius asmenis, kurie gauna naudą iš konsultuojamo verslo.
Tokią prievolę turi ir bendrovių steigimo bei administravimo paslaugas teikiančios įmonės. (Apie atitinkamą komercinių bankų prievolę „Verslo žinios“ rašė 2010 08 04).
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas leidžia taikyti supaprastintą ir sustiprintą kliento tapatybės nustatymo tvarką.
Supaprastintą tvarką galima taikyti tuomet, kai klientas yra viešoji įstaiga ar kai informacija apie kliento tapatybę yra vieša, lengvai prieinama.
Jeigu klientas vengia teikti informaciją apie save, yra registruotas mažų mokesčių teritorijoje, tuomet reikia taikyti sustiprintą tapatybės nustatymo tvarką.
Fiziniai asmenys konsultantams turi pateikti savo asmens dokumentą su nuotrauka, o įmonės – deklaruoti savo veiklos rūšis, dalykinių santykių tikslus.
Minėtas įstatymas reikalauja nustatyti ne tik kliento tapatybę, bet ir naudos gavėją. Juo gali būti tik fiziniai asmenys, kurie iš tikrųjų valdo vieną ar kitą verslą ir gauna iš to naudą. Todėl apskaitos ir mokesčių konsultacijas teikiančios įmonės privalo pasidomėti kliento valdymo struktūra. Reikia nustatyti, ar klientas veikia savo vardu, ar yra kontroliuojamas kito asmens.
„Kitaip tariant, reikia pažinti savo klientą“, – teigia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) atstovas.
Mato ne visuomet
Danguolė Pranckėnienė, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė, teigia, kad buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančios įmonės turi identifikuoti savo klientus ir naudos gavėjus bei teikti informaciją apie neįprastas pinigines operacijas.
Šią prievolę turi ir antstoliai, notarai bei advokatai. Tokia prievolė uždėta ir verslininkams, kurie verčiasi nekilnojamojo turto prekybos veikla, brangakmenių, kultūros, antikvarinių daiktų ar bet kurio kito turto prekyba, kurio vertė atsiskaitant grynaisiais pinigais viršija 15.000 EUR (51.750 Lt).
„Kol kas nedaug tokias paslaugas teikiančių įmonių vykdo šią prievolę, – konstatuoja Jaroslavas Lukoševičius, UAB „Prospera Lietuva“ advokatas, – tačiau tik laiko klausimas, kada bus pradėti patikrinimai, kaip šių taisyklių laikomasi.“ Anot p. Lukoševičiaus, Estijoje dabar nuolat vyksta patikrinimai, kaip bendrovės įgyvendina panašias prievoles.
Ponia Pranckėnienė taip pat mini, kad kitose Europos Sąjungos šalyse valdžios institucijos griežčiau nei Lietuvoje elgiasi su tais, kas nepraneša apie pinigų plovimą. Pasitaiko, kad auditoriai netenka savo licencijų.
Lietuvoje už pinigų plovimo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovams gali būti skiriama bauda nuo 1.000 Lt iki 2.000 Lt (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 17214 str.). Kaip šios prievolės vykdomos, kontroliuoja FNTT.
Ponia Pranckėnienė teigia, kad FNTT siūlomas pildyti registracijos žurnalas yra griozdiškas, jame nesikaupia reikalinga informacija. Todėl įmonėje už pinigų prevenciją atsakingas asmuo visos informacijos apie įtartinus asmenis negauna.
„Visų klientų tenka prašyti asmens dokumentų, tačiau nelabai kas nori dalytis savo asmens duomenimis ir asmens kodu, – teigia p. Pranckėnienė. – Be to, dalis konsultacijų teikiama e. būdu. To asmens konsultantai nemato, nežino, kokios atliekamos ūkinės operacijos.“
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė prisimena, jog iš pradžių audito įmonėms buvo iškelti reikalavimai, kad visa su pinigų plovimo prevencija susijusi informacija būtų tvarkoma kompiuteriu. Įmonės tokiu atveju turėtų papildomų išlaidų, nes šiuos duomenis kompiuteryje reikėtų apsaugoti.
„Dabar tokių reikalavimų nebekelia, pakanka turėti žurnalą, kurį galima laikyti seife“, – teigia p. Pranckėnienė. Lietuvos auditorių rūmai paskelbė pavyzdines taisykles „Audito įmonės vidaus tvarka įgyvendinant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones.“
Trys žurnalai
Anot FNTT, buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančioms įmonės privalo paskirti vadovaujančius darbuotojus, kurie organizuotų įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą. Jie turi palaikyti ryšį su FNTT.
Minėtos įmonės privalo pildyti šiuos žurnalus: „Įtartinų ir neįprastų piniginių operacijų registracijos žurnalas“, „Vienkartinių atsiskaitymų grynaisiais pinigais, jeigu suma viršija 15.000 EUR ar atitinkančią sumą kita valiuta, žurnalas“ ir „Žurnalas apie klientus, su kuriais sandoriai ar dalykiniai santykiai buvo nutraukti pagal įstatymo 15 straipsnį.“ Pastarajame įstatymo straipsnyje teigiama, kad finansų įstaigos ir kiti subjektai gali nutraukti sandorius ar dalykinius santykius su klientu, jeigu jis vengia pateikti informaciją apie piniginių lėšų ar turto kilmę, kitus papildomus duomenis.