Lietuvos VMI rūpinasi Rusijos biudžetu

Vytautas V.Žeimantas

Į Rusiją ir Kazachstaną eksportuojančioms įmonėms neretai savo produkciją tenka parduoti Rusijos verslininkams priklausančioms bendrovėms, kurios registruotos mažų mokesčių teritorijose, tačiau Lietuvos mokesčių administratorius gali uždrausti tokiems sandoriams taikyti 0% PVM tarifą. 

Abejonių, kad prekės nebuvo išgabentos iš Lietuvos, mokesčių administratoriui gali kilti ir tuomet, kai ant gabenimo dokumentų yra Lietuvos muitinės žyma, kad prekės iš tikrųjų eksportuotos. Gintaras Balčius, advokatų kontoros „Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai LAWIN“ konsultantas, teigia, kad į Rytų rinkas eksportuojančios Lietuvos įmonės neretai savo produkciją parduoda lengvatinių mokesčių teritorijose įsikūrusioms įmonėms. Tokios tarpininkės paprastai veiklos nevykdo. Registruotos jos gali būti ir kokio benamio vardu. Šios su Rusijos verslininkais susijusios įmonės prekybos schemose atsiranda ties Rusijos siena.

Ne Lietuvos biudžetas

„Jeigu Lietuvos mokesčių inspekcija nustato, kad prekės buvo parduotos tokiai fiktyviai įmonei, mokesčių administratoriui kyla abejonių, ar tos prekės iš viso buvo išgabentos iš Lietuvos. Kilus tokioms abejonėms, įmonė negali sklandžiai susigrąžinti PVM, – teigia p. Balčius. – Jeigu dar apmokėjimas ateina iš kokio Kipro, įtarimų kyla dar daugiau.“

Su tokiomis užsienio prekybos kliūtimis susiduria daugelis eksportuotojų: tiek žemės ūkio produkcijos gamintojai, tiek įrenginių eksportuotojai.

„Tokių sunkumų atsiranda todėl, kad kitaip Rusijos verslininkai nedirba, – teigia p. Balčius. – Mokesčių inspekcija sako: „žiūrėkite, su kuo susidedate“, tačiau jeigu verslininkai atvyksta, perka prekių, sumoka pinigus, kodėl Lietuvos verslas neturėtų jų parduoti?“ Anot mokesčių konsultanto, dėl tokių sandorių nukenčia Rusijos biudžetas, o ne Lietuvos.

„Dabar mūsų mokesčių inspekcija rūpinasi ne Lietuvos ekonomika, o Rusijos biudžetu“, – tikina p. Balčius.

Lietuvos įmonės pateikia deklaracijas su Lietuvos muitinės žymomis, kurios rodo, kad prekės iš Lietuvos išvažiavo, kad muitininkas apžiūrėjo krovinį ir jį patikrino, tačiau VMI vis tiek abejoja, ar jos išvažiavo.

„Jeigu kyla nepasitikėjimas Lietuvos muitine, tai reikėtų atidžiau domėtis jos veikla, užuot įtarinėjus verslininkus“, – priduria p. Balčius.

Įrodymų nepakanka

Andrius Paulauskas, UAB „Amicorp Baltic“ konsultantas, taip pat pažymi, kad prekyba su Rusija ar Kazachstanu pasižymi tam tikrais subtilumais.

„Prekės į šias šalis keliauja per bendroves laisvosiose ekonominėse zonose. Prekių kaina neretai yra mažesnė už realią. Jeigu įvežtum už tikrą kainą, galbūt negalėtum ir konkuruoti“, – teigia p. Paulauskas.

Anot jo, ant išvežimo dokumentų būna Lietuvos muitinės žyma, kad prekės išvažiavo, ir Rusijos muitinės, kad prekės įvežtos, tačiau Lietuvos mokesčių inspekcijai tokių įrodymų pakanka ne visuomet.

„Lietuviai paprastai patys tokių rizikingų schemų nekuria, čia daugiau Rusijos verslininkų žaidimai“, – teigia p. Paulauskas. Norint išvengti įtarinėjimų, reikėtų turėti daugiau dokumentų, pavyzdžiui, susirašinėjimo su verslo partneriais ir kt., nors baigtinio dokumentų sąrašo nėra. Paliudyti, kad prekės išvažiavo iš Lietuvos, gali ir vilkiko vairuotojas. Tačiau jeigu prekes gabeno Rusijos transporto bendrovė, rasti jį gali būti sunku.

„Įrodinėjimo pareiga užgula įmonės pečius, nes panorėjusi mokesčių inspekcija gali areštuoti įmonės sąskaitą ir paralyžiuoti jos veiklą“, – konstatuoja p. Balčius.