Nuostoliai dėl paskolų tarp grupės įmonių
Mokesčių administratorius pradėjo griežčiau reikalauti, kad nuo paskolų tarp susijusių asmenų būtų skaičiuojamos rinkos palūkanos ir nuo jų sumokami mokesčiai, nors prieš kelerius metus konkrečiam mokesčių mokėtojui skirtuose komentaruose teigė, jog susiję asmenys vienas kitam gali teikti ir beprocentinius kreditus.
Andrius Paulauskas, UAB „Amicorp Baltic“ konsultantas, teigia, jog prieš kelerius metus mokesčių administratorius leido susijusiam asmeniui teikti beprocentines paskolas, o dabar nuo paskolų tarp susijusių asmenų reikalauja mokėti palūkanas. Dabar Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) tikrina sandorius, kurie sudaryti ekonomikos pakilimo metu – 2007 ar 2008 m.
Viename iš savo raštų 2008 m. mokesčių mokėtojui VMI teigė: „Jeigu beprocentinę paskolą gavusi bendrovė paskolą suteikusiam akcininkui fiziniam asmeniui (Lietuvos rezidentui) nemoka palūkanų, t. y. faktiškai nepatiria sąnaudų, tai apskaičiuodama apmokestinamąjį pelną, papildomai palūkanų sąnaudų bendrai apskaičiuoti neturi, kadangi atsižvelgiant į PMĮ 17 straipsnio nuostatas, leidžiamais atskaitymais negali būti laikomos faktiškai nepatiriamos sąnaudos.“
Pasikeitė
Dabar įmonėms trūksta pinigų, o jos priverstos perskaičiuoti palūkanas ir mokesčius. 2010 m. VMI viename iš savo įmonei skirtų raštų išreiškė kitą poziciją dėl paskolų palūkanų tarp susijusių asmenų: „Tuo atveju, kai vienetas suteikia ilgalaikes ar trumpalaikes paskolas, nenustatydamas palūkanų, asocijuotiems asmenims (juridiniams ar fiziniams, pvz., akcininkams), tai vadovaudamasi PMĮ 40 str. 2 dalies nuostatomis, įmonė negautas palūkanas turi įtraukti į apmokestinamąsias pajamas.“ Pelno mokesčio 40 straipsnis reglamentuoja sandorių tarp susijusių asmenų koregavimą.
Andrius Kavoliūnas, mokesčių konsultavimo UAB „Merits“ partneris, teigia, kad sudarius paskolos sandorį su susijusiais asmenimis, prie pajamų reikia priskirti rinkos kainą atitinkančias palūkanas ir tokias pajamas apmokestinti.
„Šis reikalavimas pastaruoju metu nesikeitė, tačiau mūsų patirtis rodo, kad pastaruoju metu VMI tiesiog intensyviau tikrindavo tokio pobūdžio sandorius ir gana griežtai reikalaudavo pakoreguoti mokesčių deklaracijas“, – teigia p. Kavoliūnas.
Anot VMI, negautos palūkanos už suteiktas paskolas asocijuotiems asmenims apskaičiuojamos ne diskontuojant sumas, o metinė palūkanų suma apskaičiuojama „ant viršaus“.
Pajamos natūra
Šiuo metu bankai skolina nenoriai, todėl įmonėms neretai skolina jų akcininkai. Jeigu įmonė neįstengia mokėti palūkanų, akcininkai jų neskaičiuoja. Paprastai akcininkai nereikalauja užstato. Ponas Paulauskas pažymi, jog nustatyti rinkos palūkanas tokiu atveju sunku, nes už paskolas litais be užstato rinka reikalautų dviženklių procentų. Be to, palūkanos pastaruoju metu labai svyruoja.
Ponas Kavoliūnas pažymi, jog suteikus beprocentinę paskolą menamų palūkanų dydį tiksliai nustatyti gana sunku, nes rinkos palūkanas lemia paskolos dydis, trukmė, skolininko mokumas, užtikrinimo priemonės bei kitos kreditoriui reikšmingos aplinkybės.
„Kiekvieną atvejį reikia nagrinėti atskirai, tačiau praktika rodo, kad VMI remiasi vidutinėmis Lietuvos banko skelbiamomis palūkanų normomis“, – teigia p. Kavoliūnas.
Jeigu įmonei skolina fizinis asmuo ir paskolos trukmė ilgesnė kaip vieneri metai, tai jo gautos palūkanos pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą neapmokestinamos. Jeigu skolina įmonė, tai jos gautos palūkanos pridedamos apskaičiuojant jos apmokestinamąsias pajamas.
Kai paskolos teikiamos fiziniams asmenims, atsiranda pajamos natūra. Jei įmonė skolina akcininkui, fiziniam asmeniui, be palūkanų, tokia sutaupyta suma tampa pajamomis natūra.
„Jeigu, pavyzdžiui, tokią paskolą gauna įmonės darbuotojas, gauta nauda bus apmokestinama kaip su darbo santykiais susijusios pajamos, – pabrėžia p. Kavoliūnas, – iki 2010 m. šios rūšies pajamos nebuvo apmokestinamos.“