Turinio viršenybės principu gali pasinaudoti ir verslas

Turinio viršenybės principu gali pasinaudoti ir verslas

Mokesčių administravimo įstatyme įtvirtintas turinio viršenybės prieš formą principas bei protingumo ir teisingumo kriterijai leidžia sumažinti mokesčių naštą, kai dėl formalių kriterijų, atrodo, to daryti negalima.

Erika Puzonienė, Valstybinės mokesčių inspekcijos Teisės departamento Mokesčių administravimo procedūrų skyriaus vedėja (J.Grigelytės nuotr.)

Mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) 10 straipsnis nustato, kad mokesčių teisiniuose santykiuose svarbiausia vertinti mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus veiklos turinį, o ne formalią jos išraišką.

Šio principo aiškinimas ir taikymas kiekvienu atveju priklauso nuo konkrečių aplinkybių. Turinio viršenybės prieš formą principo taikymą apskaičiuojant mokesčius reglamentuoja MAĮ 69 str. Pateiksime keletą pavyzdžių. Ūkininkas, PVM mokėtojas, nepranešė mokesčių administratoriui, kad tam tikrą ilgalaikį turtą naudoja savo ūkinėje veikloje, ir todėl nesinaudojo PVM atskaita, įsigydamas su tuo turtu susijusių prekių ir paslaugų (su PVM). Mokesčių administratorius, nustatęs, kad turtas buvo naudojamas PVM apmokestinamoje veikloje, pritaikė turinio viršenybės prieš formą principą ir leido ūkininkui atskaityti tokių įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM. Dar vienas pavyzdys, kaip turinio viršenybės prieš formą principas padėjo mokesčių mokėtojams. Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 str. būsto kredito lengvata gyventojas gali pasinaudoti tik tuomet, jei palūkanos už būsto kreditą mokamos bankams, kitoms kredito įstaigoms arba finansų ministro sąraše nurodytiems užsienio valstybių fondams ir valstybinėms finansų institucijoms, kurių daugiau kaip 50% akcijų turėtojai yra užsienio valstybių vyriausybės, arba palūkanas, sumokėtas finansų įmonei už vieno gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą).

UAB „Būsto paskolų draudimas“ (BPD), draudžiantis Lietuvoje įregistruotų bankų ir kitų kredito įstaigų kreditus, išduodamus draudėjams, sudaro su draudėjais (gyventojais) sutartis, pagal kurias prisiima draudėjo įsipareigojimus bankui. Kitaip tariant, moka palūkanas kredito sutartyje nustatytais terminais. Toje pačioje sutartyje numatoma, kad draudėjas privalo grąžinti bendrovei visas jo sumokėtas pinigų sumas sutartyje nustatytais terminais.

UAB „Būsto paskolų draudimas“ nepatenka nė į vieną Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 str. 1 d. 3 punkte išvardintų subjektų, kuriems turėtų būti mokamos palūkanos pagal būsto kredito sutartį, grupę.

Tačiau vadovaudamasis turinio viršenybės prieš formą principu mokesčių administratorius laiko, kad gyventojai, kurių skolų dalis dvišale sutartimi buvo perleista UAB „Būsto paskolų draudimas“, turi teisę pasinaudoti pajamų mokesčio lengvata tą mokestinį laikotarpį, kurį jie grąžina UAB „Būsto paskolų draudimas“ už juos sumokėtas palūkanas (jų dalis).

Reikia įrodyti

Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 str. kreditas turi būti paimtas gyvenamajam būstui statyti arba įsigyti. Kai gyventojas pasiima paskolą sodo namo rekonstrukcijai į gyvenamąjį namą, tai paimta paskola neatitinka nurodytos paskirties. Jei minėtas gyventojas nori iš savo metinių apmokestinamųjų pajamų atimti palūkanas, mokamas už paimtą vieną kreditą, turi įrodyti ir pateikti mokesčių administratoriui kompetentingų institucijų išduotus dokumentus, kuriuose aiškiai nurodoma, kad pastato ar sodo namo pritaikymas gyvenamajai paskirčiai atitinka „naujo statinio statybą“ pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 17 dalį ir pagal aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtintą Statybos techninio reglamento str. „1.01.08:2002 Statybos rūšys“ V skyrių.

Vietos mokesčių administratorius įvertina tokias aplinkybes, kaip pastato naudojimo tikslas, kaip jis naudojamas iš tikrųjų. Taip pat vertina, kur paskolos gavėjo ir jo šeimos narių deklaruota gyvenamojo vieta.Vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais ir turinio viršenybės prieš formą principu mokesčių administratorius gali nuspręsti, kad gyventojas turi teisę naudotis gyventojų pajamų mokesčio lengvata, neatsižvelgdamas į viešajame registre nurodytą šio turto paskirtį.

Vietoj atlyginimo

Tačiau norime atkreipti dėmesį ir į tai, kad mokesčių administratorius protingumo ir teisingumo kriterijus bei turinio viršenybės prieš formą principą turi teisę taikyti ir tuomet, kai mokesčių mokėtojai formaliai nepažeidė teisės aktų, tačiau gauna mokestinę naudą.

Kaip pavyzdį galima būtų pateikti atvejus, kai įmonės darbuotojams mokamas minimalus darbo užmokestis, tačiau kas mėnesį darbuotojai gauna papildomus mokėjimus už automobilių nuomą ar autorinius atlyginimus. Įsitikinęs, kad tokie mokėjimai yra dalis darbo užmokesčio, mokesčių administratorius, vadovaudamasis turinio viršenybės prieš formą principu, turi teisę perskaičiuoti mokesčius.

Mokesčių administratorius dažnai taiko turinio viršenybės prieš formą principą, kai gyventojai nekilnojamąjį turtą, nuo kurio įsigijimo nepraėjo 3 m., dovanoja artimam žmogui, kuris po dovanojimo sandorio iškart savo vardu jį parduoda trečiajam asmeniui.

Jei gyventojas pats parduotų minėtą turtą, nuo pirkimo ir pardavimo kainos skirtumo jam atsirastų prievolė apskaičiuoti ir mokėti gyventojų pajamų mokestį. 

vz.lt