Vidaus auditas padeda įspėti ir valdyti riziką
Eglė Kinčė
Viena iš pagrindinių vidaus audito ir rizikos valdymo specialistų užduočių – padėti suvaldyti organizacijos veiklos ir valdymo procesų pokyčių keliamą riziką. Šios srities plėtra Lietuvoje įgauna vis didesnį pagreitį, kadangi efektyvus rizikos valdymas šiandien yra ypač aktuali tema daugeliui verslininkų.
Dėl vis dar įtemptos šalies ekonomikos padėties didėja vidaus audito departamentų vadovų atsakomybė ir plečiasi veiklos sritys. Jie turi suvokti ir įsigilinti į vis labiau stiprėjantį technologijų naudojimo poveikį bei jų sudėtingumą ir užtikrinti tinkamą kontrolę.
Šie veiksniai skatina vidaus audito departamentų vadovus papildyti savo komandą kvalifikuotais, specifinių sričių specialistais, kurie padėtų tinkamai valdyti naujas ir sudėtingas verslo rizikos rūšis. Pastaruoju metu taip pat pastebima tendencija, kad įmonės vis dažniau į pagalbą pasitelkia išorės konsultantus.
Atnaujino planus
Šiemet balandžio–gegužės mėnesiais tarptautinė audito ir konsultacijų bendrovė „Deloitte“ atliko didžiausių Lietuvos įmonių vidaus audito departamentų vadovų apklausą, kurios tikslas – palyginti šių vadovų veiklą.
Apklausos rezultatai parodė, kad 15 iš 30 didžiausių Lietuvos įmonių jau turi veikiančius vidaus audito departamentus, kuriuose vidutiniškai dirba po 5 darbuotojus. Iš šių 15 įmonių „Deloitte“ apklausoje dalyvavo 13 organizacijų.
Dauguma tyrime dalyvaujančių įmonių nurodė, kad pagrindiniai vidaus audito departamento tikslai yra šie: gerinti rizikos valdymo bei kontrolės aplinką įmonėje; didinti įmonės veiklos efektyvumą; užtikrinti atitiktį vidinėms įmonės procedūroms.
62% apklaustųjų nurodė, kad 2010 m. atnaujino savo audito planą, siekdami atsižvelgti į riziką, kylančią dėl dabartinių ekonominių sąlygų, ypatingą dėmesį skyrė kredito rizikai, skolininkams, likvidumui, pardavimų procesų pokyčiams ir politinei rizikai.
Suvokia svarbą
Dauguma vidaus audito departamentų savo veikloje vadovaujasi tarptautiniais vidaus audito standartais. 62% apklaustųjų turi pasitvirtinę vidinę audito politiką, procedūras ir metodikas.
Siekdami įvertinti vidaus audito veiklą, 77% įmonių naudoja veiklos vertinimo rodiklius. 46% įmonių planuoja atlikti išorinį vidaus audito veiklos kokybės vertinimą per artimiausius 2–5 metus.
Tyrimo rezultatai rodo, kad didžiųjų Lietuvos įmonių akcininkai ir vadovai vis labiau suvokia vidaus audito svarbą ir kuriamą pridėtinę vertę.
Beveik 47% auditorių, dirbančių apklaustose įmonėse, turi profesinius sertifikatus, iš kurių pats populiariausias – Lietuvos vidaus auditoriaus sertifikatas. Tačiau tik mažiau nei 5% vidaus auditorių turi tarptautinį vidaus auditoriaus sertifikatą arba Lietuvos auditorių rūmų atestuoto auditoriaus sertifikatą.
Trūksta mokymų
Kiekviena apklausoje dalyvavusi įmonė per metus vidutiniškai skiria 5 dienas vidaus auditorių mokymams. Atlikta apklausa parodė, kad vidaus audito mokymų pasiūla ir kokybė Lietuvoje neatitinka patyrusių vidaus auditorių poreikių.
Reikia pripažinti, kad vidaus audito specialistų kvalifikacijos kėlimui įmonės turėtų skirti daugiau dėmesio. Žinoma, tai reikalauja papildomų investicijų, todėl kai kuriais atvejais, ypač specifinėms užduotims atlikti, labiau apsimoka samdyti išorės konsultantus. Tokiu būdu įmonės gali sumažinti sąnaudas, susijusias su nuolatinės darbo vietos išlaikymu ir mokymais, taip pat dažniausiai pasiekiamas didesnis tam tikrų užduočių įgyvendinimo efektyvumas.
Tyrimas parodė, kad 23% apklausoje dalyvavusių įmonių, atlikdamos vidaus auditą, naudoja išorinių konsultantų paslaugas. Kiekvienose iš šių įmonių išorinių paslaugų teikėjai vidutiniškai atlieka iki 25% vidaus audito darbų.
Tik 8% apklaustų įmonių turi informacinių technologijų vidaus auditorių, o net 39% vidaus audito veiklos yra susijusi su informacinėmis technologijomis ir sistemomis. Dvi įmonės turi apgaulės ir sukčiavimo tyrimų specialistus.
54% apklaustų vidaus audito departamento vadovų tiesiogiai atsiskaito organizacijos administracijos vadovui, 46% – valdybai. Kelių vidaus audito departamentų vadovai taip pat atsiskaito ir audito komitetui bei finansų direktoriui.
Apibendrinant tyrimo rezultatus, galima daryti išvadą, kad Lietuvoje vidaus audito praktika privačiame ne finansų sektoriuje yra skirtingo brandos lygio ir turi vietos tobulėti, palyginti su vidaus audito veikla finansų sektoriuje bei pažangiausiomis užsienio šalių įmonėmis.
Pagrindiniai vidaus audito departamento tikslai:
* gerinti rizikos valdymo bei kontrolės aplinką įmonėje;
* didinti įmonės veiklos efektyvumą;
* užtikrinti atitiktį vidinėms įmonės procedūroms.
„Deloitte“ atliktos apklausos sritys:
* vidaus audito departamentų dydis ir išorinių paslaugų teikėjų pagalbos lygis;
* vidaus auditorių profesinė patirtis, kvalifikacija ir mokymai;
* audito planavimas ir rezultatų pateikimas;
* pagrindiniai vidaus audito departamento tikslai;
* vidaus audito departamento veikla;* priemonės, standartai ir metodai;
* komunikacija ir atskaitomybė.