Sukčiavimas įmonėje: šešėlis krenta ir vadovams

Sukčiavimas įmonėje: šešėlis krenta ir vadovams

Prevencija. Atsakomybė didėja

Liudas Jurkonis, „Ernst & Young“

„Ernst & Young“ atliktos apklausos rezultatai rodo, jog pasaulyje ekonominės krizės laikotarpiu rimtų sukčiavimo atvejų įmonėse padaugėjo beveik dvigubai. Tikėtina, kad atsigavus ekonominiam augimui organizacijos dar dažniau susidurs su sukčiavimo ir korupcijos rizika, pajus daugiau reguliuotojų dėmesio. Dėl šių priežasčių jau dabar būtina peržiūrėti ir patobulinti vidines rizikos valdymo ir kontrolės procedūras.

„Ernst & Young“ apklausa buvo atlikta 36 valstybėse, joje dalyvavo per 1.400 didžiausių įmonių aukščiausio lygio vadovai. Apklausa siekiama įvertinti įmonių ir organizacijų vadovybės nuomonę apie ekonominės krizės poveikį galimiems sukčiavimo atvejams versle ir atsakyti į pagrindinį klausimą, kaip pasaulinis verslas susitvarkė su dėl ekonominės krizės drastiškai išaugusia sukčiavimo rizika, sykiu – ir iššūkiais finansų direktoriams, vidaus audito vadovams, teisininkams bei kitiems aukščiausio rango įmonių vadovams.

Kelia susirūpinimą

11-oji pasaulinė sukčiavimo atvejų apžvalga rodo, jog ekonominio nuosmukio sąlygomis apgavysčių versle skaičius ypač išaugo. Vakarų Europoje įmonių, kurios patyrė reikšmingų incidentų dėl nesąžiningos veiklos per pastaruosius dvejus metus, skaičius padidėjo nuo 10% iki 21%. Sukčiavimo lygis išlieka aukštas ir Lotynų Amerikoje (21%), Vidurio Rytuose ir Afrikoje (18%).

Svarbu ir tai, jog įveikusios nuosmukį daugelis įmonių ieško augimo galimybių, o jos dažnai susijusios su plėtra naujose rinkose. Tačiau įmonių įsigijimai ar plėtra kelia tiesioginę korupcijos ar sukčiavimo rizikos grėsmę. Siekdamos sumažinti tokią riziką, įmonės turėtų atlikti išsamias tikslines patikras (angl. due diligence) prieš įsigijimą, tačiau net 30% apklausos dalyvių pareiškė, kad jie retai atlieka arba niekada nėra atlikę tokių procedūrų.

Deividas Stulbas, „Ernst & Young“ neteisėtų veiksmų tyrimo paslaugų vadovas, mano, kad atsigavus ekonominiam augimui įmonės dar dažniau susidurs su galimais sukčiavimo su galimais sukčiavimo, korupcijos rizikos atvejais, jaus daugiau reguliuotojų dėmesio. Dėl šių priežasčių jau dabar būtina peržiūrėti ir patobulinti vidines rizikos valdymo ir kontrolės procedūras bendrovėse siekiant užtikrinti ilgalaikį, darnų ir skaidrų augimą.

Sukčiauja ir pas mus

Pirmą kartą į tokio tipo tyrimą buvo įtrauktas ir Baltijos regionas, jam atstovavo daugiau nei 50 įmonių. Lietuvos, Latvijos, Estijos apibendrinti rezultatai ataskaitoje lyginami ne tik su pasauliniais apklausos duomenimis, tačiau ir su 10 Vidurio ir Rytų Europos (VRE) šalių įmonių pareikštomis nuomonėmis (353 interviu – Baltijos valstybėse, Čekijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Rusijoje, Turkijoje, Ukrainoje).

Pagrindiniai apklausos rezultatai rodo, jog per pastaruosius dvejus metus daugiau nei 16% Baltijos respondentų susidūrė su nemenkais sukčiavimo atvejais organizacijose. Ši tendencija buvo labai panaši ir VRE (vidurkis – 14%), ir pasaulyje (apie 16%).

Skirtingas požiūris

Siekdami užtikrinti efektyvią kovą su sukčiavimu, Baltijos šalių atstovai buvo labiau linkę pasitikėti vidaus kontrolės sistema (84%), vidaus auditu (68%) ir vadovybės patikromis (54%). Tokiais įrankiais kaip „pasitikėjimo linijos“, vidiniai darbuotojų pranešimai ar reguliari darbuotojų rotacija buvo išreikštas mažesnis pasitikėjimas (atitinkamai – 26% ir 10%).

Atsiliekame

Visų pirma tai reiktų sieti su skirtingu neteisėtų veiksmų prevencijos sistemų raidos lygiu regionuose. Tačiau reiktų įvertinti ir kultūrinius skirtumus, nes jie daro stiprią įtaką renkantis kovos su sukčiavimo atvejais įrankius. Baltijos ir VRE regione, skirtingai nei Vakarų Europoje, pranešėjų apsaugos teisinė bazė yra praktiškai nepradėta plėtoti, o Vakaruose yra ne tik sukurta teisinė aplinka, tačiau ir praktiškai veikiančios „pasitikėjimo linijos“ bei kitos priemonės, jos leidžia anonimiškai pranešti apie galimo sukčiavimo atvejus įmonėje, šis metodas yra veiksmingas.

Tyrimo rezultatai taip pat rodo, jog nustatę sukčiavimo atvejų Baltijos valstybių verslo atstovai su šiuo reiškiniu neįstengia efektyviai kovoti.

Aiškus atsakomybės ir raportavimo valdybai procesas (Baltijos regionas – 32%, pasauliniu mastu – 52%), vidaus audito, atitikties, rizikos valdymo ar teisininkų atsakomybės aiškumas, kai atliekamas sukčiavimo tyrimas (30%, 51%), sukčiavimo tyrimo procedūros apibrėžtumas (28%, 46%), dokumentuoto reagavimo plano susidariusiomis aplinkybėmis sukūrimas (14%, 39%) yra tik keletas sričių, aiškiai parodančių, jog mūsų regione įmonės nėra linkusios formalizuoti rizikos valdymo ar atskaitomybės procesų. Ir nors dažniausiai tai aiškinama santykiniu įmonių mažumu bei nagrinėjamų procesų nesudėtingumu, tačiau neteisėtų veiksmų tyrimas yra pernelyg jautrus procesas, jam itin svarbus aiškumas ir greitis. Todėl procedūros, aiškiai apibrėžtos atitinkamų darbuotojų atsakomybės ir funkcijos, aiški atskaitomybės sistema ir įgaliojimai yra ypač svarbūs sukčiavimo atvejų prevencijos elementai kiekvienoje įmonėje.

Tyrimo metu buvo pabrėžtas vidaus audito vaidmuo tiriant sukčiavimo atvejus įmonėse. Įdomu, jog vidaus auditas dažniausiai buvo minimas kaip pagrindinis kovos su sukčiavimo atvejais įmonėje įrankis (68%). Tačiau kartu pasitikėjimas šios priemonės efektyvumu nustatant neteisėtų veiksmų atvejus ar nusižengimus buvo ganėtinai žemas (62%), palyginti su 79% pasitikėjimą parodžiusiais pasaulinio verslo atstovais.

Pradėkime patys

Dauguma verslo atstovų, aiškindami tokią padėtį, vėl atkreiptų dėmesį į santykinį Baltijos regiono įmonių mažumą. Išties pagrindine priežastimi greičiausiai reikėtų laikyti tą, kad vidaus audito funkcija nėra plačiai išplėtota Baltijos regiono ir Lietuvos įmonėse, dažnai įgyvendinama vidaus kontrolės, veiklos procesų analizės funkcijas iš dalies paskirstant keleto pareigybių (pvz., finansų valdymo) lygmeniu. Tokia padėtis negali užtikrinti nei efektyvios vidaus kontrolės organizacijoje, nei pasitikėjimo šia funkcija.

Atsakinga vadovybė

Net 86% Baltijos regiono aukščiausių vadovų išreiškė ypač didelį nerimą dėl asmeninės atsakomybės, kai nustatoma, kad įmonėje vykdyta neteisėtų veiksmų (pasauliniu mastu šis procentas siekia 76%).

Išties galutinė atsakomybė dėl neteisėtų veiksmų prevencijos yra kiekvieno vadovo rankose. Juk tai, kaip yra išnaudojami įmonės ištekliai bei skirtingų padalinių kompetencija, kokie tikslai yra nustatomi padaliniams, yra įmonės aukščiausios vadovybės sprendimas.

Ponas Stulbas teigia, kad visame pasaulyje yra stiprinamos kovos su sukčiavimu įmonėse pajėgos. Vis labiau ryškėja tendencija, jog įmonių vadovai bus traukiami ne tik administracinėn, bet ir baudžiamojon atsakomybėn, jei įmonėje nebūtų užtikrinta tinkama vidaus kontrolės sistema, kad būtų efektyviai kovojama su neteisėtais veiksmais.

Sąnaudų mažinimas skatina sukčiauti:

• Apklausos rezultatai pabrėžia, jog net 52% Baltijos regiono įmonių pagrindinė strateginė kryptis ekonominio nuosmukio sąlygomis yra nukreipta į sąnaudų mažinimą. Natūralu, jg tai ant kiekvienos vadovybės pečių užkrovė dar sunkesnę įtampos naštą, taip pat padidino riziką, kad tokio spaudimo atveju pačios vadovybės atstovai gali pasiduoti sukčiavimo rizikai.

Geriausios priemonės, užkertančios kelią sukčiavimui:

• stipresnė nepriklausoma vidaus audito funkcija;
• aiškiai ir griežtai atskirtos kritinės atsakomybės ir funkcijos;
• griežtesnė atitikties reikalavimų kontrolė;
• papildoma valdybos ir/arba audito komiteto priežiūra;
• išorinė pagalba vertinant sukčiavimo riziką.

vz.lt