Graikų gelbėtojai atplaukia skęstančiais laivais
750 mlrd. EUR Europos gelbėjimo planas, siekiant atitolinti Graikijos bankrotą, yra mirtinai ydingas ir gali sukelti kitą, gilesnę pasaulinę recesiją, teigia Kevinas Hassettas, "American Enterprise Institute" ekonomikos politikos studijų direktorius.
Kol optimistai tikisi, kad koordinuotas pagalbos planas taps vyriausybių įsiskolinimo krizės pabaiga, skolų istorija rodo, kad tai viso labo tėra ištęstos tragedijos pirmo veiksmo pabaiga. Pagalbos sąlygos Graikijai numato, kad šalis turės sumažinti tarnautojų atlyginimus ir pensijas. Atsižvelgiant į ilgametį graikų dosnumą tiems, kas eina į darbą, tai bus sunkiau padaryti, nei pasakyti.
Istorija čia nesibaigia. Esminė plano yda yra tai, kad Graikiją gelbėjančios šalys turi panašias biudžeto deficito problemas ir dar mažiau politinės valios imtis panašaus gydymo. Vien Vokietijos įsiskolinimas pasiekė 80% BVP. Planas parengtas tikintis, kad skolintojai to nepastebės. Net jei ir taip, kai tai atsitiks vėliau, visame pasaulyje smuks pasitikėjimas vyriausybių obligacijų rinkomis. Kitaip tariant, vargu ar tai bus gera žinia kreditoriui, kai beviltiškai bankrutavęs skolininkas pasiūlys perimti kito beviltiško skolininko skolas.
Praktiškai kiekvieną dieną viso pasaulio vyriausybės turi skolintis iš naujų kreditorių, kad galėtų sumokėti už besibaigiančias skolas. Pavyzdžiui, JAV prieš metus iš kinų galėjo pasiskolinti 10 mlrd. USD metams. Šiandien tuos pačius 10 mlrd. USD reikia gražinti skolinantis iš kitur.
Finansų krizės metu pasitikėjimas didžiausiomis finansų institucijomis buvo atkurtas, nes nuodingas turtas iš esmės buvo paverstas vyriausybių skolomis. Jei jos taps nuodingos, neliks jokios veiksmingo gydymo galimybės. Tada jau griūtis neturės dugno. O tas kolapsas gali įvykti bet kuriuo momentu. Jei skolintojai kartu nuspręs, kad didžiosios Vakarų vyriausybės turi netvarias skolų pozicijas ir joms trūksta noro jas tvarkyti, pabaiga gali ateiti rytoj.