Lietuvos teismai pradeda pripažinti valstybės atsakomybę už mokesčių inspekcijos pareigūnų klaidomis sukeltą žalą

VETO LT advokatų profesinės bendrijos advokatams pavyko įtikinti Lietuvos administracinius teismus, kad valstybė privalo atlyginti žalą, padarytą privačiai įmonei dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos nepagrįstai vykdyto mokestinio patikrinimo.

2002–2005 m. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija vykdė privačios bendrovės mokestinį bei pakartotinį mokestinį patikrinimą, kurių metu mokesčių mokėtojui buvo priskaičiuota daugiau nei 500 tūkst. Lt mokesčių, baudų ir delspinigių. Mokesčių mokėtojas nuolat raštu dėstė savo poziciją mokesčių administratoriui bei skundė pastarojo priimamus sprendimus, tačiau tiesą mokestiniame ginče pavyko įrodyti tik 2005 m. pabaigoje, kai Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nusprendė netvirtinti pakartotinio mokestinio patikrinimo akto.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. sausio 18 d. nutartyje konstatavo, kad nors mokesčių mokėtojo mokestinis patikrinimas buvo pradėtas teisėtai, tačiau jį užbaigus buvo padarytos nepagrįstos išvados dėl mokesčių mokėtojo mokestinės atsakomybės. Kadangi tokį ilgą laiką trukęs mokestinis patikrinimas buvo vykdomas nepagrįstai, teismas konstatavo valstybės pareigą atlyginti mokesčių mokėtojui padarytą žalą. Reikalavimas atlyginti žalą buvo grindžiamas tuo, kad mokesčių mokėtojas mokestinio patikrinimo procedūros metu, įrodinėdamas prievolės mokėti priskaičiuotus mokesčius, baudas ir delspinigius nebuvimą, patyrė išlaidų advokatų paslaugoms apmokėti. Taip pat mokesčių mokėtojas įrodinėjo žalos patyręs negautų pajamų forma, negalėdamas disponuoti mokesčių inspekcijos mokestinio patikrinimo metu areštuota daugiau nei 100 tūkst. Lt grąžintino PVM permokos suma. Teismas nurodytoje nutartyje konstatavo, kad mokesčių mokėtojui turi būti atlyginta abiejų formų žala. Teismo nurodymu, mokesčių mokėtojo minimalią žalą negautų pajamų forma sudaro palūkanos, skaičiuojamos pagal Mokesčių administravimo įstatymo 87 str. 9 d. ir jų dydis lygus delspinigių už ne laiku sumokėtą mokestį dydžiui, kuris šiuo metu siekia net 0,05 procento už dieną.

Senosiose Vakarų Europos šalyse valstybės atsakomybė už jos institucijų bei pareigūnų sukeltą žalą yra įprastas reiškinys. Lietuvoje, atvirkščiai, valstybės imuniteto doktrina, paveldėta iš tarybinės teisės, kol kas dar stipriai yra įsigalėjusi teisinėje sąmonėje, todėl nukentėjusiesiems sunkiai sekasi apginti savo pažeistas teises.

Simona Selelionytė-Drukteinienė
Advokatė, partnerė
VETO LT advokatų profesinė bendrija
Tel. 8 5 2616333, 8 686 22224
simona.selelionyte@veto.lt

www.verslobanga.lt