Gaukite naujienas el. paštu:

Aptarnauja FeedBurner

<--spausk čia ir gauk naujienas iš fin-dir.lt
Per finansų krizę centrinių bankų į rinką įlieta pinigų lavina ir žemos palūkanų normos išlaiko vyriausybių obligacijų pajamingumą, siekiantį istorines žemumas. Didesnio pelningumo investuotojai jau tegali dairytis pirkdami besivystančių šalių ir įmonių obligacijas, rinktis ilgesnį laikotarpį, tačiau tuomet ir rizika atitinkamai didesnė.
Plačiau
 
Pastaruoju metu įsiplieskė diskusija dėl taupymo viešajame sektoriuje ypatumų. Vyriausybės oponentai pažėrė nemažai faktų apie tai, kad tiek darbo vietų skaičiaus, tiek atlyginimų mažinimo požiūriu valstybė smarkiai nusileido privačiam sektoriui, o puošnios deklaracijos skyrėsi nuo realių darbų. Finansų ministrė Ingrida Šimonytė neliko skolinga, pasiūlydama tokiems įžūliems kritikams ministerišką antausį.
Plačiau
 
Dar visai neseniai galėjome pasakyti, kad dabar visi tapome keinsininkais*, tai yra vyriausybės intervencionistinės politikos šalininkais. Finansų sektorius ir jo laisvosios rinkos ideologija privedė pasaulį prie bedugnės slenksčio. Visiškai aišku, kad rinkos savęs nesuvaldo. Reguliavimo mažinimas pasirodė esąs baisi klaida.
Plačiau
 
Naujienų archyvas
Findir

Mokestiniai ginčai

parama_big_bendras.gif

Vida Čiuberkienė-Kumpikienė, Svetlana Liachovič

 

dispute.jpgPasunkėjus ekonominėms sąlygoms, mokesčių administratoriui surenkant vis mažesnes mokesčių sumas, natūralu, kad griežtėja ir mokesčių inspekcijos pozicija. Įmonėms priskaičiuojama daugiau baudų ir delspinigių.

Ar verta ginčyti mokesčių administratoriaus sprendimus? Kokia tikimybė laimėti?

Natūralu, kad mažėjant surenkamų mokesčių, mokesčių inspekcijoje didėja poreikis atlikti daugiau mokestinių patikrinimų. Didėja darbo krūvis vienam darbuotojui. Natūraliai didėja ir klaidų tikimybė. Kilus ginčui tarp mokesčių mokėtojo ir administratoriaus, galima kreiptis į mokesčių ginčų komisiją.

Mokesčių ginčų komisijos nereikia bijoti. Tačiau tam reikia labai gerai pasiruošti. 

Geriausia – teisinga taktika nuo pačios patikrinimo pradžios. O dar geriau, jei ruošiamasi kol dar nėra jokio patikrinimo. Įmonė savo veiklos rizikas turi įsivertinti pati savo iniciatyva. Tame tarpe – ir mokestinę riziką. Kaip taisyklė, įmonės finansų vadovai bei vyriausi buhalteriai jaučia, kur yra silpnosios vietos jų įmonėse mokesčių prasme, ir kur kyla didžiausia mokestinė rizika.

Tai žinant reikia įmonės viduje išdiskutuoti galimas pasekmes ir priimti vienokį ar kitokį sprendimą nelaukiant mokesčių inspekcijos vizito. Tam gali tekti surinkti papildomos informacijos, keisti sandorių kainodarą. Sunkiausia priimti sprendimą sumokėti papildomus mokesčius. Tačiau tuomet įmonė iki pat aukščiausio jos vadovo, bent jau iš anksto yra įsivertinę galimą riziką ir žino, kodėl jų įmonė elgiasi būtent taip, o ne kitaip. Ir taip besielgianti įmonė yra minimizavusi mokesčių netikėtumų riziką.

Be to, jeigu yra aišku, kad įvykus mokestiniam patikrinimui, įmonė vis tiek turėtų susimokėti mokesčius, geriau tai planuotis patiems ir atlikti nelaukiant patikrinimo. Be to, jei papildomi mokesčiai priskaičiuojami patikrinimo metu, skiriama ir bauda, kurios dydis gali siekti iki 50% papildomų mokesčių. Tai būtų dvigubas smūgis įmonės pinigų srautams.

Daugeliu atvejų, įmonėje priėmus sprendimą nebetoleruoti lig šiol turėtos mokestinės rizikos, daug ką galima ištaisyti kaip klaidas.

Kitas pasiruošimo etapas – vidinės tvarkos nusistatymas. T.y. aplankius mokesčių inspektoriams, įmonėje egzistuoja iš anksto nustatyta tvarka, kas su jais bendrauja, kaip pateikiami dokumentai, įmonės konfidencialios informacijos sąrašas. Su šia tvarka reikia supažindinti visus darbuotojus, kad ir jiems nebūtų netikėtumų ir jie, susiklosčius atitinkamai situacijai, žinotų kaip elgtis.

Prasidėjus patikrinimui, įmonė turėtų nepanikuoti, tačiau aktyviai bendrauti su mokesčių inspektoriais. Tik jam prasidėjus, atsakingi įmonės darbuotojai turėtų išsiaiškinti, koks patikrinimo tikslas, pobūdis, kokios bus taikomos procedūros, kokia bus inspektorių darbo trukmė įmonėje, kokius dokumentus jie norės pažiūrėti bei kokią informaciją gauti.

Patikrinimai gali būti:

1)      Kompleksinis – jo metu atliekamas visos įmonės veiklos patikrinimas. Žiūrima, kaip įmonė per tam tikrą laikotarpį laikėsi visų jai priklausančių mokestinių prievolių. Tikrinama, ar teisingai buvo apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti visi mokesčiai. Atliekamas ne dažniau kaip vieną kartą per metus.

2)      Teminis – šio patikrinimo metu nustatoma, kaip įmonė per tam tikrą laikotarpį laikėsi prievolės mokėti tam tikrą konkretų mokestį. Ar šis mokestis buvo teisingai apskaičiuotas, deklaruotas ir sumokėtas. Atliekamas ne dažniau kaip kartą per pusę metų.

3)      Operatyvinis – kai tikrinama konkrečių mokesčių apskaita, deklaravimas bei sumokėjimas, registravimasis mokesčių mokėtoju, lengvatų ar apribojimų taikymas.

Jei, kartais, nebuvote informuoti dėl patikrinimo pobūdžio, šiuo klausimu galite kreiptis į mokesčių inspekcijos darbuotojus. 

Prieš patikrinimą įmonei vertėtų apsvarstyti veiksmų planą. Nepamirškite, kad įmonė taip pat turi teisę sudrausminti patikrinimo procesą bei dokumentų paėmimo tvarką. Su mokesčių inspektoriais galima susitarti dėl jų atvykimo bei išvykimo iš įmonės laiko fiksavimo  laisvos formos dokumentuose. Reikalaukite, kad mokesčių inspektoriai pasirašytų ir suantspauduotų dokumentus, kurių kopijas pasiėmė. Tokiu būdu išvengsite nesusijusių su patikrinimu dokumentų paėmimo.

Patikrinimo rezultatas gali būti palankus arba nepalankus įmonei. Todėl įmonei reikėtų numatyti savo tolimesnius veiksmus. Pirmuoju atveju, kai rezultatas yra palankus įmonei, be abejo, abi šalys sutaria dėl jo. Tačiau kaipgi elgtis įmonei, jei rezultatas nepalankus įmonei ir įmonė su tuo nesutinka? Tokiu atveju, įmonė turi teisę nesutikti su mokesčių inspektorių sprendimu ir ruoštis mokestiniam ginčui.

Pirmas veiksmas, kurį turėtų atlikti įmonė, tai surašyti savo pastabas ir nesutikimo priežastis mokesčių inspektorių surašytame akte. Toks įmonės veiksmas vėliau pasitarnaus kreipiantis į aukštesnes institucijas, kaip savarankiško įmonės teisių gynimo įrodymas. Taip pat tokios pastabos kartais priverčia mokesčių inspektorius sutikti su įmonės išreikšta nuomone ir pakeisti anksčiau priimtą sprendimą. Tai retas atvejis, tačiau pasitaiko.

Mokesčių inspektoriai gali neatsižvelgti į įmonės pateiktas pastabas. Tokiu atveju įmonė turi kreiptis į centrinę mokesčių inspekciją. Ši institucija gali priimti identišką, anksčiau priimtam, sprendimą. Tuomet įmonė pasirinktinai gali skųsti sprendimą mokestinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui.

Dažnai įmonės, siekdamos pagreitinti proceso pabaigą, daro klaidą, apeidamos mokestinių ginčų komisiją. Praktika rodo, kad būtent ši institucija daugiausia priima įmonėms palankių sprendimų.

Pasitaiko ir tokių atvejų, kai įmonė nebenori laukti proceso pabaigos. Tuomet įmonė gali kreiptis į mokesčių inspekciją su prašymu dėl abipusio susitarimo. Abiems pusėms pasirašius tokį susitarimą, įmonė gali prašyti detaliau išdėstyti patikrinimo metu gautų sumų dydžius ir netgi prašyti atleisti įmonę nuo baudų bei delspinigių.

Patikrinimo rezultatas daug priklauso nuo pačios įmonės pasirinktos taktikos, iniciatyvos bei pastangų. Todėl nenuleiskite rankų išgirdę apie patikrinimą, o veikite, ypač jeigu jaučiatės teisūs!

Informacijos šaltiniai:

1)      vmi.lt

2)      „Mokesčių patikrinimai – jeigu rytoj jūsų eilė“, Verslo žinios 2006 05 30

3)     http://vz.lt/2/straipsnis/2009/06/08/Baudu_imonems_apskaiciuojama_daugiau2?RubricID=22220000-525f-44f8-aff5-1e0e7a73056f

Vardas  Straipsnio komentarų skaičius: 0
Tekstas
Security code
Apsaugos kodas