Iniciatyvą iš bankų turi perimti įmonė

Svarbiausia, kad pritrūkusi finansinių išteklių įmonė į banką kreiptųsi su parengtu pasiūlymu. Bendrovė, kuri nuolat išrašo sąskaitas savo klientams, dalį finansinių išteklių gali pritraukti pasinaudojusi finansinės nuomos arba faktoringo paslaugomis (žr.lentelę). Dalis eilinių įsigijimų gali būti finansuojama pasinaudojus finansine nuoma, iš faktoringo paslaugų gautos lėšos gali būti naudojamos kasdienėms įmonės reikmėms, o lėšas iš kitų šaltinių įmonė gali kreipti plėtrai ir investicijoms.

Kai įmonei pristinga lėšų, ji turi įvertinti savo turtą, komercinius ryšius, santykius su skirtingomis finansų institucijomis ir nuspręsti, iš kurių šaltinių, kokiais kiekiais ir kokiu tikslu skolintis. Įmonė, kuri skolintojui gali pasiūlyti garantijų, laidavimą, užstatą, padidina savo galimybes gauti paskolą palankesnėmis sąlygomis.

Skolintis vienu metu galima iš kelių kreditorių. Juos pagal skolos grąžinimo terminus galima sustatyti į eilę. Tokia struktūra galėtų būti patraukli įmonėms, kurios jau turi vieną skolintoją. Jeigu jis yra gerai susipažinęs su įmone, už nedidelį papildomą atlygį gali sutikti, kad skola jam bus grąžinta tada, kai lėšos grįš pirmajam skolintojui.

Nereikėtų įmonėms užmiršti ir kapitalo rinkų. Paprastai jose galima pasiskolinti pigiau nei iš bankų. Tačiau toks būdas atsiperka tik tuomet, kai paskolos suma didelė, nes išleisti tokias obligacijas kainuoja daug. Rinkdamasi, kur platinti savo vertybinius popierius, įmonė turi atsižvelgti į savo žinomumą. Vertybinius popierius užsienyje galėtų platinti Lietuvoje veikiančios bendrovės, kurios priklauso žinomoms tarptautinėms įmonėms.

Dauguma verslininkų pamiršta privačiai išleistų vertybinių popierių galimybes. Jų negalima siūlyti plačiai visuomenei. Jie parduodami investuotojams, o juos įmonė suranda pati. Įmonė, kuri gali sudominti vietinius ar užsienio investuotojus, kapitalo fondus, gali tikėtis pigesnio finansavimo. Tokiems investuotojams panašūs vertybiniai popieriai yra patrauklūs, dėl to galima iki smulkmenų susitarti, kaip paskola bus grąžinama.

Suradęs kitą investuotoją kreditorius skolos popierius gali  parduoti. Jeigu investuotojas skolina įmonei pagal paskolos sutartį, tokią paskolą parduoti kur kas sunkiau. Sunkmetis turėtų paskatinti susipažinti ir su sudėtingesniais skolinimosi būdais. Vienas iš jų – sekiuritizacija. Tai tokia  priemonė, kai nuo įmonės atskiriamos pagal jos išrašytas sąskaitas mokėtinos sumos ir išleidžiami jomis padengti vertybiniai popieriai. Jie investuotojams paprastai parduodami už aukštesnę kainą. Kitaip tariant įmonė parduoda tas įmokas, kurias pagal sąskaitas gaus iš savo klientų. Įmonė gauna lėšų, o investuotojų sėkmė priklauso nuo to, ar klientai laiku apmoka anksčiau išrašytas įmonės sąskaitas. Svarbu yra tai, kad skolos grąžinimas priklauso ne nuo pačios įmonės sėkmės ar nesėkmės, o nuo jos klientų. Tai sudėtinga finansinė priemonė, todėl atsiperka, kai reikia pasiskolinti daug lėšų. Konkrečios operacijos kaina priklausys nuo parduodamų skolų pobūdžio bei vertybinių popierių platinimo sąnaudų. Tikėtina, kad toks skolinimasis bus efektyvus, kai bandoma pritraukti milijoną ar daugiau litų paskolos. Kai kuriais atvejais gali pavykti nebrangiai pritraukti ir mažesnes sumas.

Didelius kiekius neapmokėtų sąskaitų (reikalavimo teisių) paprastai turi  telekomunikacijų įmonės, stambios komunalinių paslaugų įmonės. Tokios bendrovės paprastai dirba su dideliu klientų skaičiumi. Norėdamos pasinaudoti šia priemone, savo reikalavimo teises (atidėto apmokėjimo sąskaitas) gali sujungti kelios įmonės ar įmonių grupė.