Nuo fiktyvaus tiekimo į kitas Europos Sąjungos šalis skaičiuojant 0% PVM reikia atsiminti, kad Lietuvos mokesčių administratorius nuolat bendradarbiauja ir keičiasi informacija su užsienio valstybių mokesčių administratoriais, todėl bandymai neteisėtai pritaikyti 0% PVM tarifą atskleidžiami.
Tikrindama mokesčių mokėtojus Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) neretai nustato, kad mokėtojai nepagrįstai pritaikė 0% PVM tarifą. Lietuvai tapus Europos Sąjungos (ES) nare, panaikinus muitinės kontrolę tarp valstybių narių vis labiau susigundoma taikyti 0% PVM tarifą, nurodžius, kad prekės buvo parduotos kitos ES valstybės PVM mokėtojui ir buvo išgabentos iš Lietuvos. Tačiau pateikti prekių išgabenimą patvirtinančių įrodymų įmonė nesugeba. Praktika rodo, kad dalis įmonių neatidžiai įvertina atvejus, kai prekes pagal sutartis išsigabena patys pirkėjai. Pasitaiko, kai ir pačios įmonės sudarydamos sandorius su fiktyviomis kitų valstybių įmonėmis, klastodamos dokumentus bando išvengti mokesčių Lietuvoje.
Pavyzdžiui, atliekant vienos Lietuvos įmonės mokestinę patikrą buvo nustatyta, kad pastaroji, pardavusi prekes kitoje ES valstybėje PVM mokėtoja registruotai įmonei, pritaikė 0% PVM, tačiau iš tiesų prekės iš Lietuvos nebuvo išgabentos. Prekių pirkėjas, kuris, beje, veiklą vykdė tiek kitoje ES, tiek ir Lietuvoje, prekių iš Lietuvos neišgabeno ir vėliau jas eksportavo į trečiąją šalį. Dėl nepagrįstai pritaikyto PVM tarifo Lietuvos įmonei buvo papildomai apskaičiuota mokėtina 1 mln. Lt PVM.
Visai neseniai Panevėžio apskrityje buvo nustatytos 5 įmonės, kurios sudarydamos fiktyvius sandorius su Latvijos įmonėmis nesumokėjo per 255.000 Lt. Priskaičiavus delspinigius ir baudas iš viso šios įmonės valstybės biudžetą privalės papildyti daugiau kaip 351.000 Lt. Mokesčių inspekcijos kontrolės darbuotojai nustatė, kad visos penkios įmonės PVM nuslėpė veikdamos pagal tokią pačią schemą: įforminusios PVM sąskaitas–faktūras Lietuvos įmonės neva tiekė stiklo gaminių ir padangų Latvijoje veikiančioms įmonėms.
Pagal galiojančius teisės aktus asmuo parduodamas prekes kitos ES valstybės PVM mokėtojui ir turėdamas parduotų prekių išgabenimo dokumentus gali taikyti 0% PVM. Nors minėtų Lietuvos įmonių sandorių sudarymo metu Latvijos įmonės ir buvo įregistruotos kaip PVM mokėtojos, tačiau greitai po tokių sandorių jos iš PVM mokėtojų registro buvo išregistruojamos. Tokią informaciją Lietuvos mokesčių administratoriui suteikė Latvijos mokesčių administratorius. Latvijos mokesčių administratoriui registracijos vietoje nepavyko rasti realiai veikiančių Latvijos įmonių, kurios neva įsigijo prekes iš Lietuvos įmonių. Tarptautiniuose krovinių transportavimo važtaraščiuose nurodyti transporto paslaugų tiekėjai neigė gabenę prekes.
Bandantys sukčiauti mokesčių mokėtojai turėtų atsiminti, kad Lietuvos mokesčių administratorius nuolat bendradarbiauja ir keičiasi informacija su užsienio valstybių mokesčių administratoriais. Keičiasi turima informacija, kaupia gaunamus duomenis apie nepatikimus mokesčių mokėtojus, todėl ir bandymai neteisėtai pritaikyti 0 % PVM tarifą atskleidžiami, o sukčiauti bandžiusioms įmonėms taikomos baudos bei skaičiuojami delspinigiai.
Pagal duomenų bazėse sukauptą informaciją mokesčių inspekcija gali patikrinti ne tik Lietuvos įmonių deklaruotą tiekimą kitose ES valstybėse registruotiems mokesčių mokėtojams, bet ir ES valstybių įmonių deklaruotus sandorius su Lietuvos įmonėmis. Išanalizavus tokią informaciją ir nustačius neatitikimus, vertinama mokesčių nesumokėjimo rizika, bendradarbiaujama su kitų ES valstybių mokesčių administratoriais bei sprendžiama, ar verta įtartinas bendroves tikrinti.
PVM įstatymas aiškiai nurodo, kad asmuo, pritaikęs 0% PVM, privalo turėti įrodymus, kad prekės išgabentos iš šalies teritorijos, o kartu ir įrodymus, kad asmuo, kuriam prekės yra parduodamos yra kitoje valstybėje, yra registruotas PVM mokėtojas. PVM mokėtojas privalo turėti dokumentus, įrodančius anksčiau minėtų sąlygų įvykdymo faktą, o ne ketinimą jas įvykdyti. Todėl, pavyzdžiui, PVM mokėtojo turimi tarptautinio krovinių gabenimo važtaraščių egzemplioriai, surašyti prekių krovimo į transporto priemonę metu ir patvirtinantys prekių perdavimą vežėjui, nėra pakankami prekių išgabenimo iš šalies teritorijos faktui pagrįsti.
Norint prekių tiekimui taikyti 0% PVM tarifą, PVM sąskaitoje faktūroje nurodomas kitos ES valstybės narės PVM mokėtojo kodas turi būti ne tik galiojantis, tačiau ir teisingas – priklausantis faktiniam prekių pirkėjui, kuriam dėl šio sandorio atsiranda prievolė deklaruoti ir sumokėti PVM valstybėje narėje, į kurią prekės atgabentos. Ne vienu atveju pirkėjo tapatybe ir įgaliojimais veikti užsienio PVM mokėtojo vardu neįsitikinęs pardavėjas, vėliau negalėjęs pagrįsti, kad prekės parduotos ir perduotos sąskaitoje nurodytam pirkėjui, turėjo pats sumokėti tokių sandorių pardavimo PVM. Todėl net ir tais atvejais, kai pirkėjas nurodo savo PVM mokėtojo kodą, reikėtų tą kodą patikrinti ir tokį patikros faktą užfiksuoti.
Daugiausia nepagrįsto 0% PVM tarifo taikymo atvejų VMI nustato dėl prekių tiekimo, kai pirkėjas atsiskaito iš anksto arba atsiimdamas prekes, kai pirkėjas pats pasiima prekes ar sudaromi vienkartiniai sandoriai. Dažnai tokiais atvejais, ypač gavę avansinį apmokėjimą, pardavėjai neskiria pakankamo dėmesio savo mokestinėms prievolėms.
Tokiais atvejais prekių pardavėjai turėtų būti atidesni ir pareikalauti iš savo pirkėjų objektyvių įrodymų, kad prekės tikrai išgabentos. Kai kuriose šalyse įmonės net ir parduodamos prekes kitų ES valstybių įmonėms iš pradžių pritaiko standartinį ar lengvatinį PVM ir tik tada, kai pirkėjas pateikia įrodymus, kad prekės išgabentos iš šalies, jos patikslina anksčiau išrašytas PVM sąskaitas–faktūras ir grąžina pirkėjui PVM.
Lietuvos PVM įstatymas nenumato, kokius konkrečius dokumentus turi turėti PVM mokėtojas, tiekiantis prekių į kitas ES valstybes. Svarbu yra tai, kad iš turimų dokumentų būtų galima nustatyti prekių išgabenimo ir perdavimo disponuoti pirkėjui, kitoje ES valstybėje narėje registruotam kaip PVM mokėtojui, faktą.
Dokumentai, kuriuos mokesčių mokėtojas galėtų pateikti pagrįsti 0% PVM tarifo taikymą, yra nurodyti PVM įstatymo 56 straipsnio komentare. Nereikėtų suprasti, kad įmonė privalo turėti visus dokumentus, kurie išvardinti PVM įstatymo komentare, kadangi konkrečiu atveju gali skirtis ir dokumentų pobūdis, ir turimų dokumentų skaičius.
Pavyzdžiui, jeigu prekes gabens pats tiekėjas, prekių išgabenimas bus įrodomas vienais dokumentais, jeigu samdytas vežėjas – kitais. Svarbu, kad turimų dokumentų visuma (sutartys, įmonių vidinė korespondencija, užsakymai, krovinių gabenimo važtaraščiai ir kita) leistų objektyviai matyti, kad prekės išvežtos iš Lietuvos.