Europos Sąjungos PVM direktyva buvo pakeista daugiau nei prieš metus, tačiau įsigalios šie pakeitimai 2010 m. sausio 1 d. Naujos nuostatos iš esmės keičia paslaugų teikimo vietos nustatymo principus, o drauge ir paslaugų, kai paslaugos perkamos ar parduodamos kitoje valstybėje įsikūrusiai įmonei, apmokestinimo PVM taisykles.
Nors direktyvą įgyvendinančio PVM įstatymo pakeitimo projektas dar nepasiekė Seimo, Lietuvos įmonėms lieka tik šeši mėnesiai pasiruošti šiems pokyčiams. Joms reikia pakoreguoti apskaitos programinę įrangą, sąskaitų faktūrų išrašymo bei deklaracijų rengimo tvarką ir pasiruošti įgyvendinti šiuos pasikeitimus.
Paslaugų teikimo vietos nustatymo taisyklės lemia, kokios valstybės PVM tarifu turi būti apmokestinama konkreti paslauga, kai paslaugos gavėjas ir teikėjas yra įsikūrę skirtingose valstybėse. Jeigu paslaugos teikimo vieta bus nustatyta klaidingai, gali atsitikti taip, kad PVM bus sumokėtas du kartus arba nesumokėtas iš viso.
Minėta direktyva ir Lietuvos PVM įstatymo pakeitimo projektas keičia pagrindinę paslaugų vietos nustatymo taisyklę. Pakeitimai numato, kad paslaugos suteikimo vieta nustatoma pagal pirkėjo valstybę. Ši taisyklė bus taikoma tik tuomet, kai pirkėjas yra apmokestinamasis asmuo. Kitaip tariant, kai sandoriai vykdomi tarp verslo subjektų.
Beje, ir šiuo metu kai kurios paslaugos apmokestinamos pagal pirkėjo įsikūrimo vietą. Konsultacijos, rinkodaros, reklamos, e. paslaugos ir kai kurios kitos laikomos suteiktos ten, kur įsikūręs paslaugos pirkėjas.
Tačiau kitąmet šį sąrašą papildys atstovavimo (agento) paslaugos, prekių vežimo tarp valstybių narių bei kitos prekių vežimo ir papildomos paslaugos, kilnojamųjų daiktų aptarnavimo ir apdirbimo, maketavimo ir spausdinimo bei kai kurios kitos paslaugos.
Ši „pirkėjo“ taisyklė turės išimčių. Pavyzdžiui, maitinimo paslaugos bus laikomos suteiktomis toje valstybėje, kurioje fiziškai suteikiamos, o transporto priemonių nuomos apmokestinimas priklausys nuo to, ar tai ilgalaikė ar trumpalaikė nuoma. Kultūros, meno, sporto, švietimo, pramogų ir panašios paslaugos bus apmokestinamos pagal naująją pagrindinę taisyklę, išskyrus renginių lankymo ir susijusias paslaugas, kurios bus apmokestinamos ten, kur renginys faktiškai vyks.
Natūralu, kad padaugės atvejų, kai PVM apskaičiuoti ir deklaruoti privalės ne paslaugų pardavėjas, o pirkėjas. Pavyzdžiui, paslaugą iš Latvijos įmonės nusipirkusi Lietuvos įmonė gaus sąskaitą be PVM ir privalės apskaičiuoti ir deklaruoti lietuvišką PVM savo atitinkamo mėnesio deklaracijoje. Tuo atveju, jeigu Lietuvos įmonė vykdo tik PVM apmokestinamą veiklą, šio apskaičiuoto PVM mokėti į biudžetą ji neprivalės, nes tą patį mėnesį apskaičiuotą PVM įtrauks į atskaitą. Jeigu pirkėjas tiekia PVM apmokestinamas ir neapmokestinamas prekes ar paslaugas, atitinkamai dalį apskaičiuoto PVM pirkėjas privalės sumokėti į biudžetą.
Jeigu paslaugos teikėjas sąskaitoje faktūroje klaidingai nurodo kitos valstybės PVM, paslaugą įsigyjanti Lietuvos įmonė vis tiek privalės skaičiuoti ir deklaruoti lietuvišką PVM. Todėl turėtų sumažėti atvejų, kai Lietuvos įmonės, pirkdamos iš kitose valstybėse įsikūrusių įmonių paslaugas, sumoka tų valstybių PVM.
Įsigaliojus naujoms paslaugų apmokestinimo PVM taisyklėms, įmonės privalės deklaruoti net tik prekes, bet ir paslaugas, teikiamas ar perkamas iš kitų ES valstybių narių. PVM įstatymo pakeitimo projektas numato, kad šias deklaracijas reikės teikti kas mėnesį kartu su PVM deklaracija. Šiuo metu reikia deklaruoti tik prekių tiekimus.
Paslaugų teikimą nurodant pardavėjo ir pirkėjo PVM kodus bei paslaugų apmokestinamąsias vertes turės deklaruoti tiek pirkėjas, tiek pardavėjas, todėl abiejų valstybių mokesčių administratoriai galės lengvai patikrinti, ar PVM buvo apskaičiuotas ir deklaruotas teisingai.
Lietuvos įmonės turėtų išanalizuoti tiekimų bei įsigijimų struktūrą ir nustatyti, kurių paslaugų apmokestinimas keisis ir kaip tie pasikeitimai darys įtaką sąskaitų faktūrų išrašymui, parduodamų ir perkamų paslaugų apskaitai bei deklaravimui. Atsižvelgiant į pasikeitimus, reikės pakeisti programinę įrangą.