Prekybinės įmonės akcininkai nusprendžia įvertinti įmonės atskaitomybę ir jos veiklos rezultatus – ar jie atitinka Verslo apskaitos standartų (VAS) reikalavimus. Paaiškėja, kad jų buvo nesilaikoma: neregistruojami atidėjiniai dėl pasenusių ir lėtai judančių prekių, abejotinų skolų, darbuotojų nepanaudotų atostogų, o tiekėjų suteiktos nuolaidos apskaitomos kaip pajamos.
Po būtinų koregavimų įmonės pelnas sumažėja trečdaliu. Akivaizdu, jog akcininkai būtų išvengę šio nemalonaus atradimo, jei įmonės apskaita būtų organizuojama pagal nustatytą ir patvirtintą apskaitos politiką.
Kitas pavyzdys – gamyba ir prekyba užsiimanti įmonė gauna apie 80 mln. Lt metinių pajamų. Prieš metus 100.000 Lt ji investavo į plačias apskaitos ir analizės galimybes teikiančią apskaitos programą. Rengiant įmonės biudžetą paaiškėja, jog įmonė neturi jokios informacijos apie savo skolų būklę ir apyvartumą, mokėjimo planų. Mat skolos buvo registruojamos neteisingai aprašant tiekėjus ir pirkėjus. Kad būtų išspręsta ši problema, jokių papildomų sąnaudų nereikia. Pakanka nustatyti ir patvirtinti skolų apskaitos bei mokėjimų planų ir kontrolės tvarką. Apskaitos tvarkos nebuvo, todėl įmonė patyrė žalą. Ji neefektyviai kontroliavo skolas, neplanavo pinigų srautų.
Mažesnių įmonių vadovai dažnai mano, jog apskaitos politika – tai nereikalingas formalumas, dėl kurio neverta gaišti laiko. Šį reikalą neva gali sutvarkyti vyriausiasis buhalteris. O vyriausiojo buhalterio svarbiausia užduotis – teisingai tvarkyti mokesčių apskaitą ir skaičiuoti mokesčius, todėl savo dėmesį jis visų pirma nukreipia į šią sritį.
Būtent vadovas, o ne buhalteris atsako, kad apskaita įmonėje būtų tvarkoma teisingai. Buhalterinės apskaitos įstatyme rašoma, kad "ūkio subjekto vadovas turi parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti, atsižvelgdamas į konkrečias sąlygas, verslo pobūdį ir vadovaudamasis apskaitos standartais". Buhalteris irgi atsako už įmonės apskaitą, tačiau jo atsakomybės ribos siauresnės.
Teisingos apskaitos bei atsakomybės už ją klausimas ypač aktualus sunkmečiu. Prasti įmonių rezultatai verčia akcininkus atidžiau ieškoti, kas yra kaltas. Tuomet iki šiol atrodžiusi teorinė vadovo atsakomybė tampa labai reali.
Tačiau iš šios neva iš šono primestos naštos – apskaitos politikos – įmonė gali turėti naudos. Apskaitos politika, kuri įvertina verslo pobūdį, sąlygas ir strategiją, tampa veiksminga priemone, užtikrinančia, kad apskaita objektyviai ir teisingai atspindės įmonės veiklos rezultatus. Vadovo patvirtinta apskaitos politika nustato, kaip vyriausiasis buhalteris ar apskaitos paslaugas teikianti bendrovė turi tvarkyti apskaitą.
Vadinasi, ji padeda kontroliuoti, kaip tvarkoma apskaita. Tai garantuoja rezultatų palyginamumą, kai keičiasi darbuotojai, ir apibrėžia jų atsakomybę. Rengiant apskaitos politiką parenkamas smulkus sąskaitų planas. Jis užtikrina, kad pirminiai dokumentai apskaitos programose bus registruojami taip, kaip to reikia įmonei. Tokiu būdu apskaita įmonėje organizuojama efektyviai. Be to, vadovybės patvirtinta apskaitos politika nustato aiškias taisykles, kaip judės įmonės dokumentų srautas. Taip sutaupomas vadovybės ir darbuotojų laikas.