Plačiau
Plačiau
Plačiau
Patrauklią lengvatą supančiojo nepagrįstai
Iki 2009 m. dividendai, mokami Lietuvos ar užsienio akcininkui, buvo neapmokestinami, jei dividendus gaunanti įmonė ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų valdė ne mažiau kaip 10% balsų suteikiančių akcijų. Priėmus Pelno mokesčio įstatymo pakeitimus, nuo 2009 m. vadinamoji dalyvavimo išimties lengvata buvo apkarpyta.
Ja negalima pasinaudoti, jeigu apmokestinamajam pelnui įmonė taikė 0% pelno mokesčio tarifą, taip pat tuo atveju, kai įmonė nemokėjo pelno mokesčio nuo dalies pelno, nes naudojosi tam tikromis pelno mokesčio lengvatomis.
Pavyzdžiui, įmonė gavo neapmokestinamųjų pajamų iš ilgalaikio gyvybės draudimo įmokų ar pelno perleidus akcijas, taip pat tuo atveju, jeigu vykdė investicinį projektą.
Priėmus Pelno mokesčio įstatymo pakeitimus, kilo diskusijos, ar įstatymo pakeitimai atitinka ES direktyvą 90/435/EEB. Užkliuvo ir neaiškios formuluotės. Kol kas nei Pelno mokesčio įstatyme, nei šio įstatymo oficialiame komentare nėra paaiškinta, kaip turėtų būti apskaičiuojama apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų dividendų proporcija.
Kai antrinė įmonė išmoka dividendus pirminei įmonei, valstybėms narėms minėta Direktyva suteikia dvi galimybes: neapmokestinti tokio pelno (atleidimo metodas) arba suteikti teisę pirminei įmonei įskaityti antrinės įmonės pelno mokesčio dalį, sumokėtą nuo tokio pelno (kredito metodas). Lietuvoje buvo pasirinktas atleidimo metodas – išmokami dividendai antrinei įmonei neapmokestinami. Būtent dėl šios priežasties ir nerimsta kalbos, jog šiuo metu galiojančios dividendų apmokestinimo taisyklės iškreipia Direktyvos nuostatas. Abejones dar labiau padidina 2009 m. vasario 12 d. Europos Teisingumo Teismo (ETT) byla, kurioje buvo nagrinėjama, ar Belgijoje taikomos dividendų apmokestinimo taisyklės neprieštarauja minėtai Direktyvai. Nagrinėdamas šią bylą ETT pabrėžė, jog mokestinės nuostatos dėl antrinės bendrovės pirminei bendrovei išmokėtų dividendų yra suformuluotos nedviprasmiškai ir besąlygiškai, tad nėra būtina priimti dar kokių nors teisės aktų.
Šis Europos Teisingumo Teismo sprendimas yra itin svarbus. Jis reiškia, kad Direktyvos nuostatomis dėl dividendų apmokestinimo bet kuris mokesčių mokėtojas teismuose gali remtis tiesiogiai, jeigu vietiniai įstatymai nėra suderinti su Direktyva.
Dividendų lengvata be apribojimų visuomet negalėjo naudotis socialinės įmonės, kooperatinės bendrovės, žemės ūkio bendrovės ir laisvosiose ekonominėse zonose esančios įmonės. Tačiau galima pažymėti, kad šioms bendrovėms Direktyvos nuostatos nėra taikomos, kadangi jos nėra apmokestinamos pelno mokesčiu. O Direktyva yra taikoma visiems vienetams, kuriems kyla prievolė mokėti pelno mokestį neatsižvelgiant į tai, ar įmonė pelno mokestį mokėjo nuo viso pelno, ar nuo jo dalies. Todėl kyla pagrįstų abejonių, ar paskutiniai dividendų apmokestinimo tvarkos pakeitimai atitinka Europos Sąjungos teisės aktus.