Gaukite naujienas el. paštu:

Aptarnauja FeedBurner

<--spausk čia ir gauk naujienas iš fin-dir.lt
Bendra Europos valiuta išliks tik tuomet, jei euro zona taps federacija, ketvirtadienį laikraštyje "Lidove noviny" išspausdintame straipsnyje teigia Čekijos premjeras Petras Nečasas, kuris taip pat klausia, ar Čekijos Respublika nori įsivesti eurą pagal naujas sąlygas ir kada šalis turėtų tai padaryti.
Plačiau
 
Vyriausybė šiandien posėdyje pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlomam Nelegalaus darbo draudimo įstatymo projektui, Administracinių teisės pažeidimų ir Darbo kodeksų pakeitimams, kuriuose numatoma kompleksinės priemonės, siekiant mažinti nelegalų darbą ir administracinę naštą verslui Lietuvoje.
Plačiau
 
Šimtus milijonų laisvų pinigų turintys Lietuvos bankai pernai antrą pusmetį pirmą kartą nuo 2009 m. šalies verslui suteikė daugiau naujų paskolų nei susigrąžino senųjų kreditų, skaičiuoja centrinis bankas. Jis šį persilaužimą siūlo vertinti "atsargiai".
Plačiau
 

Keturios skolininkų rūšys

Paulius Docka, advokatų kontoros „Devyžis ir partneriai WILL“ advokatas
Lietuvoje skolininkus galima skirstyti į lošėjus, tylenius, žadėtojus ir paprastus lietuviškus skolininkus.

Lietuvoje atsiskaitymo terminai visuomet buvo vieni ilgiausių Vakarų Europoje. Panašu, kad sunkmečiu ši liga – uždelsti mokėjimai – dar paūmėjo. Jau šiandien nebėra įmonių, neturinčių skolininkų. Todėl skolų valdymas tampa rimtu iššūkiu. Visų pirma reikia nustatyti, kokiai kategorijai skolininkų asmuo ar įmonė priskiriamas. Nuo to priklauso skolininkui taikomos poveikio priemonės.

Pirmasis tipas – „lošėjas“. Šis skolininkas laiku neapmoka sąskaitų ir tokiu būdu finansuoja savo verslą. Jis stengiasi nemokėti kuo ilgiau. Jis  sumokės tik tada, kai kreditorius kreipsis į teismą ir teismas pritaikys laikinąsias apsaugos priemones.

Panašus yra ir „paprastas lietuviškas skolininkas“. Pastarasis nebendrauja su kreditoriais ir dažnai aršiai bylinėjasi bent metus laiko.

Nebendravimo taktiką taiko ir „tylenis“. Jis nereaguoja į aplinką, dažnai net neatsako į teismo jam atsiųstus dokumentus. Skolininkų tylenių šiuo metu ypač daug – tai neseniai klestėję verslininkai, kuriuos netikėtai užgriuvo skolų lavina. Dabar jie sutrikę, o tartis su kreditoriumi jiems neleidžia išdidumas.

 

Kainuoja nemažai
Iš „žadėtojo“ nuolat girdite frazę “tikrai sumokėsiu kitą ketvirtadienį”. Tai labai pavojinga kategorija. Kol kreditoriai klauso pažadų, jis tvarko savo reikalus. Paprastas patarimas – diagnozuokite ir kirskite laiku. Jei antrą kartą išgirdote tokį pažadą, imkite veikti. Dirbant su tokiu skolininku, padeda tik turto areštas. Kartais gali padėti asmeninis bendrovės akcininko arba direktoriaus laidavimas. Minėti skolų valdymo būdai nepigūs. Priklausomai nuo pasirinkto būdo, skolos dydžio, skolininko tipo tenka patirti iki 30% skolos dydžio išlaidų.Todėl labai svarbu iš anksto gerai susipažinti su verslo partneriais.

Pirmiausia verta pasidomėti VĮ Registrų centro (RC) informacija. Svarbu sužinoti, ar įmonė teikia balansus, ar nėra reorganizuojama, ar pastaruoju metu nesikeitė visi bendrovės akcininkai. Galima peržiūrėti, kokius dar dokumentus pateikė įmonė. Jei kas nors iš šios informacijos kelia abejonių, jau galima prašyti RC mokamos informacijos – išrašų ir finansinės atskaitomybės dokumentų. Jei verslininkas naudojasi mokamais registrais, galima pasidomėti, ar įmonės turtas nėra areštuotas, neįkeistas, ar įmonė nepardavė savo nekilnojamojo turto. Šie duomenys leidžia tinkamai įvertinti verslo partnerio mokumą ir prognozuoti jo elgesį.

http://vz.lt/2/straipsnis/2009/02/18/Keturios_skolininku_rusys?RubricID=22220000-525f-44f8-aff5-1e0e7a73056f

Vardas  Straipsnio komentarų skaičius: 9
Tekstas
Security code
Apsaugos kodas