Kaip planuoti 2009 m. biudžetą
Vytautas V. Žeimantas, 2008.10.29
Peržiūrėti algų politiką, įvertinti besikeičiantį vidurinės klasės vartojimą, turėti grynųjų pinigų rezervą ir nepasitenkinti tik kreditinėmis bankų linijomis, paprastinti procesus įmonėje, – tokie patarimai skambėjo „Verslo žinių“ konferencijoje „2009-ųjų biudžetas. Ekspertų prognozės ir rekomendacijos“.
Algos
*Didelė tikimybė, kad reikės iš esmės peržiūrėti algų ir motyvavimo politiką, nes galimybės didinti algas bus daug mažesnės už darbuotojų lūkesčius ir infliaciją. Realus darbo užmokesčio augimas bus su minuso ženklu, todėl jį reikės kompensuoti alternatyviomis motyvavimo priemonėmis.
*Augs kompetentingų darbuotojų, galinčių ištempti įmonę, poreikis ir personalo valdymo reikšmė. Biudžetas turi padėti formuoti algų ir personalo politiką.
Planavimas
*Labai išauga bendrovės biudžeto, ypač jo dalies, skirtos pinigų srautui, svarba. Taip pat ir jo vykdymo kontrolės svarba. Patartina biudžetą peržiūrėti bent kartą per ketvirtį.
*Sudarant biudžetą reikia planuoti grynųjų pinigų rezervą, nepasitikėti tik kredito linijomis, prognozuoti ilgesnius atsiskaitymo terminus, mažėjančias pelno maržas. Tikėtina, kad bendrovei bankas nutrauks kredito liniją ar sumažins jos apimtis.
*Pasiūlos ir paklausos santykį nuosmukio metu prognozuoti ypač sunku. Su sunkumais gali susidurti sektoriai, orientuoti į vidurinį ir žemesnį segmentą (tačiau ne į skurdžiausią). Tokių segmentų vartojimo įpročiai gali stipriai pasikeisti. Tai reikia numatyti biudžete.
*Su sunkumais gali susidurti sektoriai, orientuoti į vidaus rinką ar siaurą vartotojų ratą. Taip pat tokios ūkio šakos, kaip statybos, šilumos tiekimo, namų ūkio vartotojų.
*2009 m. biudžete reikia numatyti galimybę keisti pasiūlą, kainas ir didesnius mokėjimų atidėjimus.
*Sunkiu metu bendrovės nori kuo tiksliau žinoti savo sąnaudas, todėl pereina nuo kintamųjų prie fiksuotų sąnaudų. Vis dėlto šį žingsnį reikia vertinti kritiškai.
*Būtina atlikti biudžeto reakcijos į įvairius įvykius analizę.
Finansavimas
*Bankai uždirba iš pinigų skolinimo, todėl jiems gyvybiškai svarbu skolinti pinigus, reikia tik rengti gerus projektus.
*Patraukliausi bus tokie projektai, kurie taupo sąnaudas. Juos turi būti lengva pagrįsti, paprasta prognozuoti bei suskaičiuoti išteklius.
O plėtros projektai, bendrovių, veikiančių smunkančiose rinkose, įsigijimai bus finansuojami nenoriai.
Procesai
*Kuo paprastesni ir skaidresni procesai, tuo mažiau sąnaudų jie reikalauja ir tuo lengviau juos valdyti.
*Procesų kiekis, kokybė glaudžiai susiję su valdymo struktūra. Todėl valdymo struktūra turi būti paprasta ir aiški.
*Keičiantis rinkai būtina reaguoti ir atitinkamai keisti procesus (procedūras, apimtis, santykius su vartotojais ir pan.)
Rodikliai
*Veiklos ir įprastinės veiklos pelningumas
*Pelningumo marža ir produktų pelningumas
*Pardavimų santykis su apyvartos kapitalu
*Apyvartos kapitalo deficitas (pardavimų santykis su apyvartos kapitalu, likvidumas, skubaus padengimo koeficientas, ilgalaikių įsipareigojimų santykis su apyvartos kapitalu.
*Įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykis
*Finansinių skolų našta
*Perteklinis ilgalaikis materialus turtas
Šaltinis: Arnoldas Burkovskis, finansininkas, „Verslo žinių“ konferencija „2009-ųjų biudžetas. Ekspertų prognozės ir rekomendacijos“.
Vytautas V. Žeimantas, 2008.10.29
Peržiūrėti algų politiką, įvertinti besikeičiantį vidurinės klasės vartojimą, turėti grynųjų pinigų rezervą ir nepasitenkinti tik kreditinėmis bankų linijomis, paprastinti procesus įmonėje, – tokie patarimai skambėjo „Verslo žinių“ konferencijoje „2009-ųjų biudžetas. Ekspertų prognozės ir rekomendacijos“.
Algos
*Didelė tikimybė, kad reikės iš esmės peržiūrėti algų ir motyvavimo politiką, nes galimybės didinti algas bus daug mažesnės už darbuotojų lūkesčius ir infliaciją. Realus darbo užmokesčio augimas bus su minuso ženklu, todėl jį reikės kompensuoti alternatyviomis motyvavimo priemonėmis.
*Augs kompetentingų darbuotojų, galinčių ištempti įmonę, poreikis ir personalo valdymo reikšmė. Biudžetas turi padėti formuoti algų ir personalo politiką.
Planavimas
*Labai išauga bendrovės biudžeto, ypač jo dalies, skirtos pinigų srautui, svarba. Taip pat ir jo vykdymo kontrolės svarba. Patartina biudžetą peržiūrėti bent kartą per ketvirtį.
*Sudarant biudžetą reikia planuoti grynųjų pinigų rezervą, nepasitikėti tik kredito linijomis, prognozuoti ilgesnius atsiskaitymo terminus, mažėjančias pelno maržas. Tikėtina, kad bendrovei bankas nutrauks kredito liniją ar sumažins jos apimtis.
*Pasiūlos ir paklausos santykį nuosmukio metu prognozuoti ypač sunku. Su sunkumais gali susidurti sektoriai, orientuoti į vidurinį ir žemesnį segmentą (tačiau ne į skurdžiausią). Tokių segmentų vartojimo įpročiai gali stipriai pasikeisti. Tai reikia numatyti biudžete.
*Su sunkumais gali susidurti sektoriai, orientuoti į vidaus rinką ar siaurą vartotojų ratą. Taip pat tokios ūkio šakos, kaip statybos, šilumos tiekimo, namų ūkio vartotojų.
*2009 m. biudžete reikia numatyti galimybę keisti pasiūlą, kainas ir didesnius mokėjimų atidėjimus.
*Sunkiu metu bendrovės nori kuo tiksliau žinoti savo sąnaudas, todėl pereina nuo kintamųjų prie fiksuotų sąnaudų. Vis dėlto šį žingsnį reikia vertinti kritiškai.
*Būtina atlikti biudžeto reakcijos į įvairius įvykius analizę.
Finansavimas
*Bankai uždirba iš pinigų skolinimo, todėl jiems gyvybiškai svarbu skolinti pinigus, reikia tik rengti gerus projektus.
*Patraukliausi bus tokie projektai, kurie taupo sąnaudas. Juos turi būti lengva pagrįsti, paprasta prognozuoti bei suskaičiuoti išteklius.
O plėtros projektai, bendrovių, veikiančių smunkančiose rinkose, įsigijimai bus finansuojami nenoriai.
Procesai
*Kuo paprastesni ir skaidresni procesai, tuo mažiau sąnaudų jie reikalauja ir tuo lengviau juos valdyti.
*Procesų kiekis, kokybė glaudžiai susiję su valdymo struktūra. Todėl valdymo struktūra turi būti paprasta ir aiški.
*Keičiantis rinkai būtina reaguoti ir atitinkamai keisti procesus (procedūras, apimtis, santykius su vartotojais ir pan.)
Rodikliai
*Veiklos ir įprastinės veiklos pelningumas
*Pelningumo marža ir produktų pelningumas
*Pardavimų santykis su apyvartos kapitalu
*Apyvartos kapitalo deficitas (pardavimų santykis su apyvartos kapitalu, likvidumas, skubaus padengimo koeficientas, ilgalaikių įsipareigojimų santykis su apyvartos kapitalu.
*Įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykis
*Finansinių skolų našta
*Perteklinis ilgalaikis materialus turtas
Šaltinis: Arnoldas Burkovskis, finansininkas, „Verslo žinių“ konferencija „2009-ųjų biudžetas. Ekspertų prognozės ir rekomendacijos“.