Interviu su p. Edita Kriščiūniene, UAB Ernst & Young darbo grupės vadove
Finansų direktoriaus patirtis ir perspektyvos
FIN-DIR.LT, 2008 m. spalis
- Esi ėjusi Lietuvos Radijo ir Televizijos bei Alnos grupės Finansų direktorės pareigas, ar tiesa?
Tiksliau sakant, mano darbdavys Ernst&Young Baltic buvo mane „paskolinę“ šioms įmonėms pagal sutartį.
Kokio dydžio padaliniams teko vadovauti ir kokios buvo atsakomybės šiose darbo vietose?
Atsakomybės – daugmaž „standartinės“ Finansų direktoriaus atsakomybės – vadovavimas buhalterijai ir ekonomistams arba finansų kontrolieriams, biudžeto sudarymas ir kontrolė, pinigų srautų planavimas ir kontrolė, investicinių projektų vertinimas, bendravimas su auditoriais, bankais, teisininkais, kreditoriais, draudimo įmonėmis, įvairiais tikrintojais. Mano požiūriu, Finansų direktorius yra atsakingas tiek už įmonės finansų būklės kontrolę, tiek už finansinės informacijos apie įmonę tikslumą. Tačiau naivu būtų tikėtis, kad Finansų direktorius yra stebukladarys, kuris prastą finansinę situaciją bematant paverčia puikia. Tai yra visos įmonės darbo rezultatas. Bet Finansų direktorius turi priemones anksčiausiai pamatyti ir imtis reaguoti į pavojaus signalus. Nepriklausomai nuo įmonės finansinės būklės Finansų direktoriaus darbai ir mintys nuolat sukasi apie optimizavimą ir rizikos kontrolę.
Tiesiogiai vadovavau tik 2 darbuotojams – vyriausiam buhalteriui ir finansų kontrolieriui (senesnis šių pareigų pavadinimas yra ekonomistas). Tačiau netiesiogiai Finansų direktorius dirba pagal matricinę struktūrą – pvz. vien biudžeto sudarymo proceso metu bendraujama ir finansų skyriui atsiskaito daugybė kitų įmonės padalinių.
Kai tik pradėjai dirbti Finansų direktore, koks buvo didžiausias netikėtumas šiose pareigose, kurio negalėjai net numanyti prieš imdamasi šios atsakomybės?
Didžiausi siurprizai laukė LRT. Jei netikėtumu laikytum situaciją, kai netinka standartiniai sprendimai, tuomet šis darbas buvo ištisas netikėtumas. Ne patys maloniausi susitikimai laukė su Valstybės kontrolės pareigūnais ir profsąjunga. Tiesiog nebuvo tekę iki tol su šiomis institucijos susidurti, o mąstymo skirtumai tuo metu buvo dramatiški. Tačiau šiaip darbas LRT buvo be galo įdomus. Niekada iki tol ar po to neteko dalyvauti projekte, kur taip greitai gali pajusti savo veiksmų pasekmes, tiek neigiamas, tiek teigiamas.
Koks, tavo manymu, didžiausias iššūkis šiuo metu Lietuvoje dirbančiam Finansų direktoriui?
Artimiausi pora metų matyt retam Finansų direktoriui bus optimistiški, nors tai labai priklauso nuo srities, kurioje dirbama. Manau, kad tai bus geriausiu atveju lūkuriavimo laikas. Net jeigu įmonė ir neblogai laikysis, tačiau bet kuriuo atveju pajus ekonomikos sulėtėjimą – per mažėjančius pardavimus ar brangstančias žaliavas, darbo jėgą ir pan. Dėl to sumažės įdomių, rizikingesnių projektų, nes pasiskolinti bus žymiai sudėtingiau. Krizės išgąsdinti bankai tiesiog bus linkę gerokai mažiau rizikuoti. Labai tikiuosi, kad tas laikas neužsitęs.
Kaip manai, artimoje ateityje, kas labiausiai keisis Finansų direktoriaus darbe tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje?
Lietuviai ims mažiau dirbti, nes išmoks protingiau tvarkytis ir pasimokys iš pvz. švedų. Čia iš malonių dalykų. O iš nelabai malonių, tai manau, kad daugės naujų nurodymų ir standartų. Ypač didesnėms įmonėms. Europos sąjunga ir JAV derina apskaitos standartus, taigi jie keisis, sudėtingės jų taikymas. Daugiau Lietuvos įmonių gaus paramą iš Europos struktūrinių fondų, o kas su tuo susidūrė, supranta, kad tai yra begalė popierių. Būtų puiku išvysti mažėjančią Lietuvos biurokratiją ir popierizmą.
Kiek žinau, netolimoje ateityje, dukrelei paaugus, ketini grįžti į aktyvų profesinį gyvenimą. Kokie suplanuoti artimiausi darbai, projektai?
Kol kas nieko konkretaus negaliu įvardinti. Tikiuosi, kad artimiausi projektai bus ne tik įdomūs, bet ir leis taip susitvarkyti darbotvarkę, kad pakaktų laiko ir šeimai, ir sau.
Tuo metu, kai dirbai LRT Finansų direktore, įstaigai vadovavo Lietuvoje gerai žinomas verslininkas Valentinas Milaknis. Žurnalistai paskleidė gandus, kad tarp jūsų kažkas vyksta. Tad vis dėlto, ar tai buvo tik gandai?
„Vyko“ tiek, kad jis buvo įstaigos, kurioje dirbau Finansų direktore, generalinis direktorius. Tai buvo dar vienas iš darbo LRT „siurprizų“ – turiu galvoje neįtikėtiną žurnalistų fantaziją be absoliučiai jokio pagrindo. Deja, turiu prisijungti prie daugybės žmonių Lietuvoje, kurie jaučiasi nukentėję nuo kai kurių žurnalistų nesiskaitymo su žmogum. Buvau visiškai tam nepasiruošusi, bet dabar, kai žiūriu atgal, buvo naivu tikėtis likti neužkabintai, kai mūsų vadovų komanda turėjo atlikti tokio mąsto pertvarkymus. Natūralu, kad kai kurie kovojo su šia pertvarka nesirinkdami ginklų ir tam tiko įvairiausios pasakos.
Dėkojame p. Editai Kriščiūnienei už pokalbį ir linkime profesinės sėkmės.
FIN-DIR.LT