Ką planuoti 2009 -ųjų biudžete?

Makroekonominiai veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti, sudarant įmonių biudžetus 2009 metams

2008 m. spalio 15 dieną vyko VŽ konferencija “Biudžetas 2009“. Bene garsiausiai nuskambejo eurokomisarės Dalios Grybauskaitės balsas, nuskambėjęs šios konferencijos metu.

Pasak eurokomisarės, vis dėlto Lietuvos ekonomikos lėtėjimas yra žymesnis, nei kad iki šiol buvo viešai kalbama. Tiesa, kad SEB banko prizidento patarėjo, analitiko Gitano Nausėdos tonas taip pat buvo sugriežtėjęs jau kelias pastarąsias savaites. Tačiau eurokomisarė rėžė griežtai: „Dabar Lietuva leidžiasi staigiai, kietai ir skausmingai“.

Grėsmingi žodžiai. Pabandykime išlukštenti, kągi jie reiškia planuojant kitų metų įmonės veiklos rezultatus.

Lietuva vis paminima kaip pasaulio užkampis, kurio pasaulinės vėtros, tokios kaip finansinės krizės, nepaliečia, arba paliečia nedaug. Pasak eurokomisarės, tiesa yra ta, kad pasaulinė finansų ir ekonomikos krizė mus palietė taip pat. Ką besakytų politikai prieš rinkimus, arba po jų, jau teisindamiesi dėl esamos situacijos.

Ekonomikos nuosmukis, planuojama, truks ilgai. Dar prieš kelias savaites buvo prognozuojama, kad Lietuvos ekonomika pradės atsigavimo požymius rodyti 2010 metais. Tačiau šiandien manoma, kad ne anksčiau nei 2011 metais.

Tad pardavimų ir pelno augimą reiktų vertinti ypač atidžiai ir konservatyviai.

Apklausos rodo, kad atlyginimai šalyje kitais metais vis dar augs iki 10%. Tačiau planuojantis konkrečios įmonės išlaidas atlyginimams, ramia sąžine galima pamiršti atlyginimų didinimą vien dėl to, kad pastaraisiais metais tai buvo įprasta.

Taip, infliacija yra, ir nemaža, o dviženklė. Tačiau kadangi darbo vietų skaičius mažėja, ir darbuotojai nebegali beatodairiškai šokinėti nuo įmonės prie įmonės, infliacijos pasekmes palikime spręsti jiems patiems.

Tačiau nuo 2009 m. išlaidos atlyginimams augs, nes Sodros tarifas draudėjams didinamas 1%.

Kadangi pastaruoju metu į darbą buvo priimami visi, kurie turėjo asmens kodą ir mokėjo užsirišti batus, vertėtų rimtai pagalvoti apie kai kurių darbuotojų atleidimą. Kažkoks darbuotojų procentas gali būti atleidžiamas iš esmės nepajuntant esminio darbo jėgos trūkumo.

Vertėtų peržiūrėti, kurie šiuo metu įmonėje esantys ir būtini procesai, gali būti automatizuojami ir atliekami ne rankiniu būdu. Pavyzdžiui, pasikartojančių operacijų įvedimas, kad ir banko operacijų suvedimas rankomis į apskaitos sistemą vietoj automatinio duomenų importavimo. Arba, ilgas, varginantis, daug profesionalumo ir patirties reikalaujantis, o todėl ir brangus konsolidavimo procesas. Kodėl to neperkelti į automatinį lygmenį? O brangiai apmokamus profesionalus panaudoti vertę kuriančiam darbui?

Arba, jei įmonė apdoroja didelius užsakymų, pirkimo ar pardavimo operacijų kiekius, kam tai daryti rankomis? Tereikia suinvestuoti palyginti nedidelę sumą į automatines apsikeitimo užsakymais ir sąskaitomis-faktūromis sumas, ir atlaisvinti darbuotojus.

Bet čia nejausdami jau nukrypome į konkrečių verslo valdymo sprendimų darymą. Tai iliustruoja, kad pirmiausia įmonės vadovai turi sudaryti konkretų veiksmų planą ateinantiems metams. O biudžetas tėra to plano išraiška skaičiais.

Po 2008 metais pasaulį ištikusios finansų krizės, skolinimosi kaštai bus žymiai didesni. Palūkanas reiktų susiplanuoti aukštesnes nei anksčiau.

Įvertinant infliaciją, įmonių pirkimai bei einamosios išlaidos taip pat, tikėtina, bus atitinkamai brangesni. To nevertėtų pamiršti įvertinti.

Štai kaip FIN-DIR.LT lankytojai atsakė į klausimą "Ar Jūsų įmonė jau pradėjo mažinti kaštus?":

Apklausa vykdyta 2008 m. rugpjūtį-spalį.

Na, o mėgstantiems informaciją gyvai, siūlome pasižiūrėti lrytas.lt reportažą, kuriame, išeidama iš 2009 m. biudžeto konferencijos, įžvalgomis dalinasi eurokomisarė Dalia Grybauskaitė.

FIN-DIR.LT