Artėjantis akcininkų susirinkimas - įprasta, bet atsakinga procedūra
Vadovams, įmonėms vadovaujantiems ne pirmus metus, įprasta, kad pasibaigus kalendoriniams metams kiekviena bendrovė privalo sušaukti bei pravesti eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą. Eiliniai visuotiniai akcininkų susirinkimai, palyginti su kitais akcininkų susirinkimais, sprendžia specifinius, įstatymo griežtai reglamentuotus klausimus, taigi būtina tinkamai jiems pasiruošti. Nepaisant to, kad teisės aktų, reglamentuojančių šių klausimų sprendimą, pakeitimų pastaraisiais metais nepriimta, vis dėlto rengiantis neišvengiamai vadovų ir akcininkų akistatai, būtina prisiminti, kokias pareigas bendrovių vadovai bei kiti valdymo organų nariai turi rengiant tokį susirinkimą.
Atsižvelgdami į tai, kad Lietuvoje akcinės bendrovės sudaro maždaug tik 1 proc. visų veikiančių bendrovių, publikacijoje visą dėmesį skirsime uždarųjų akcinių bendrovių eilinių akcininkų susirinkimų sušaukimo procedūroms, nesigilindami į akcinėms bendrovėms taikomas tam tikras išlygas.
Akcininkų susirinkimo priimami sprendimai
Akcinių bendrovių įstatymo (ABĮ) 24 str. 1 dalis nustato, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Atveju, jei bendrovių finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas privalo įvykti ne vėliau kaip iki balandžio 30 dienos.
Įstatyme (ABĮ 58–59 str.) įtvirtinta nuostata, kad išimtinei eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai priskirta teisė patvirtinti bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį (jeigu pagal įstatymus ar įstatus yra privalomas bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditas, tvirtinamas tik audituotas metinių finansinių ataskaitų rinkinys) ir bendrovės metinį pranešimą, kurie per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui. (Beje, LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas nustato, kad bendrovės, sudarančios sutrumpintas finansines ataskaitas, turi teisę nerengti metinio pranešimo, tačiau tokių įmonių finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte turi būti pateikta išsami informacija apie įmonės įsigytas ir turimas savas akcijas).
Be to, eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, patvirtinęs metinių finansinių ataskaitų rinkinį, turi paskirstyti paskirstytinąjį bendrovės pelną (nuostolius). Dar vienas klausimas, priskiriamas išimtinei eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai, – sprendimas sumažinti įstatinį kapitalą, siekiant akcininkams išmokėti bendrovės lėšų, jei tenkinamos įstatyme nustatytos tam tikros sąlygos (ABĮ 52 str. 6 d.).
Pastebėtina: nors įstatymas aiškiai aptaria klausimus, kurie gali būti nagrinėjami ir dėl kurių sprendimai gali būti priimami tik eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, tačiau nedraudžiama, kad jame būtų svarstomi bei sprendimai priimami ir kitais klausimais, kuriuos turi teisę spręsti visuotinis akcininkų susirinkimas (pavyzdžiui, keisti bendrovės įstatus, buveinę, išrinkti valdybos narius (vadovą), didinti ar mažinti bendrovės įstatinį kapitalą ir pan.), t. y. ne vien tuos, kurie priskirtini išimtinei eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai.
Pasirengimas visuotiniam akcininkų susirinkimui
Viena svarbiausių užduočių, keliamų eiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui, – patvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir paskirstyti paskirstytinąjį pelną. Todėl akivaizdu, kad prieš eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą turi būti parengtas metinių finansinių ataskaitų rinkinys, metinis pranešimas bei paskirstytinojo bendrovės pelno (nuostolių) paskirstymo projektas. Svarbu atkreipti dėmesį, kad už šių dokumentų parengimą atsakingas bendrovės vadovas. Jis privalo užtikrinti, kad šie dokumentai būtų parengti teisingai ir laiku.
Jei bendrovėje yra ir kitų organų, ne tik vadovas bei visuotinis akcininkų susirinkimas, metinį finansinių ataskaitų rinkinį, metinį pranešimą bei pelno (nuostolių) paskirstymo projektą vadovas privalo pateikti valdybai, o pastaroji, juos įvertinusi kaip tinkamai parengtus, pateikia stebėtojų tarybai (jei ji įsteigta bendrovėje) bei visuotinam akcininkų susirinkimui. Atsižvelgiant į tai, kad šaukiant visuotinį akcininkų susirinkimą, akcininkai dar prieš susirinkimą turi teisę susipažinti su susirinkimo metu svarstytinais klausimais bei tvirtinamų dokumentų projektais, pirmiau minėti dokumentai, t. y. jų projektai, turėtų būti parengti pradedant formalias susirinkimo sušaukimo procedūras.