Lietuvos ekonomistai pasaulio pabaigos nežada
Baigiantis metams šalies analitikams pateikėme 11 gana pesimistinių 2012 metų scenarijų ir paprašėme įvertinti jų tikimybę.
Galime nuraminti – pašnekovai pasaulio pabaigos neprognozuoja ir visi scenarijai neperkopė mažos tikimybės ribos. Labiausiai tikėtini mokesčių, emigracijos, nedarbo didėjimo Lietuvoje ir pasaulinio naftos kainų augimo scenarijai
1. Euro žlugimas (5,5 proc.)
Euro žlugimo scenarijų apibūdinome taip: „Sugrius euro zona, o euro žlugimas sukels pasaulinę ekonomikos krizę.” Dėl šio klausimo analitikų nuomonės neišsiskyrė ir visi nurodė labai mažą tikimybę. Jų nuomone, euro zonos žlugimas būtų niekam nenaudingas, ir Europos Sąjungos institucijos imsis visų įmanomų veiksmų euro sąjungai išgelbėti.
„Pastaruoju metu periferinėse euro zonos valstybėse įgyvendinamos struktūrinės reformos, bendri valstybių susitarimai dėl fiskalinės drausmės bei Europos centrinio banko likvidumo paskolos Europos bankams rodo, kad euro žlugimo scenarijui bus pasipriešinta visomis galimomis priemonėmis. Atskirų valstybių nemokumas yra galimas, bet tai nebūtinai turi sukelti visos euro zonos žlugimą“, – teigė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
2. Dolerio griūtis (6 proc.)
Klausėme, ar JAV skolos problemos sužlugdys JAV dolerį ir taip sukels pasaulinę ekonomikos krizę. Pašnekovai tuo tikėti nelinkę. Anot jų, artėjant prezidento rinkimams bus imtasi sprendimų dėl JAV skolos, be to, didžiausia pasaulio ekonomika skolos problemą gali spręsti įjungdama pinigų spausdinimo mašinas.
„Realybė nepatvirtina šios hipotezės. Šiuo metu JAV ekonomikos būklė yra kur kas geresnė nei Europos Sąjungos. Be to, po prezidento rinkimų galima tikėtis ryžtingesnių JAV administracijos sprendimų skolos problemai sušvelninti”, – sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
3. Kinijos sąstingis (18 proc.)
4. „Dot-com” krizė (7 proc.)
5. Nafta atpigs iki 60 JAV dolerių(15,5 proc.)
6. Nafta brangsta iki 200 JAV dolerių (25,5 proc.)
7. Mokesčių augimas Lietuvoje (38 proc.)
8. Pramonės katastrofos Lietuvoje (6,75 proc.)
Šį scenarijų apibūdinome taip: „Susidėvėjusi infrastruktūra, kvalifikuotų specialistų praradimas ir darbo drausmė lems virtinę technologinių katastrofų. Pasekmė – sumažėjusi gamyba ir BVP nuosmukis.” Tam analitikai nebuvo linkę pritarti. Pasak jų, tokį poveikį greičiau turės ekonominės, o ne technologinės priežastys.
„Gamybinių pajėgumų naudojimas yra lyg ir pasiekęs ikikrizinį lygį ir be naujų investicijų išlaikyti tokius aukštus augimo tempus bus sunku, – teigė V. Klyvienė. – Bet katastrofai reikia stipraus trikdžio, pavyzdžiui, bankinės sistemos žlugimo. Kiti metai pramonei bus ne patys geriausi, tačiau tai daugiau susiję su išorinės paklausos sumažėjimu.”
9. Neramumų protrūkis Lietuvoje (22 proc.)
10. Emigracijos bumas Lietuvoje (25,8 proc.)
11. Nedarbo lygio didėjimas (23,1 proc.)
Piešėme scenarijų, kad pasaulinė recesija stipriai paveiks šalies darbo rinką, o nedarbo lygis kitąmet viršys 25 procentus. Dalis pašnekovų tvirtino, kad tokį nedarbo lygį pasiekti neįmanoma, kiti manė, kad tai pačios blogiausios prognozės tinkamas skaičius. Vieni analitikai mano, kad nedarbo lygis kitąmet nustos augęs, kiti mano, kad nedarbo lygio tendencijas gali paveikti viešasis sektorius.
„Baziniame scenarijuje prognozuojame nedidelį nedarbo lygio sumažėjimą arba stabilizavimą, – prognozavo V. Klyvienė. – Ar didelė tikimybė, kad išaugs nedarbo lygis Lietuvoje? Pakankamai. Šiandien vos ne viskas priklauso nuo išorinės paklausos. Prie bedarbių galima įtraukti ir emigrantus, nes jie – taip pat mūsų darbo jėga, nerandanti darbo Lietuvoje. Manyčiau, 25 proc. būtų galima laikyti pačiu blogiausiu variantu.”
„25 proc. siekiantis nedarbo lygis Lietuvoje net teoriškai sunkiai įmanomas. 2010 metais pasiektas 18,3 proc. nedarbo lygio rekordas greitai nebus pakartotas”, – teigė N. Mačiulis.
Ekonomistų vertinimai:
Plačiau apie kiekvieną scenarijų ekonomika.lt