Gaukite naujienas el. paštu:

Aptarnauja FeedBurner

<--spausk čia ir gauk naujienas iš fin-dir.lt
Iki balandžio 30 d. priimamos paraiškos dalyvauti „Metų finansų direktoriaus 2012“ rinkimuose. Finansų vadovai gali pretenduoti į apdovanojimus penkiose kategorijose, laimėtojai bus paskelbti gegužės 17 d. Vilniuje vyksiančios „Finansų direktorių konferencijos 2012“ pabaigoje.
Plačiau
 
Lietuvoje sėkmingai įgyvendinamas projektas „Elektroninio deklaravimo paslaugos plėtra ir PVM grąžinimo Europos Sąjungos šalių mokesčių mokėtojams el. paslaugos sukūrimas“, kuris jau dabar leidžia įmonėms internetu susigrąžinti užsienio valstybėse sumokėtą pridėtinės vertės (PVM) mokestį.
Plačiau
 
Gera žinia bankų klientams. Vidutinės tarpbankinės palūkanų normos – VILIBOR pasiekė istoriškai žemiausią tašką nuo pat 1999 m., kai jos pradėtos skaičiuoti. Šešių mėnesių laikotarpio VILIBOR rodiklis, su kuriuo dažniausiai susietos paskolų litais palūkanos, nuo metų pradžios sumažėjo nuo 2,03 iki 1,68 %.
Plačiau
 

Kam naudinga Snoro griutis?

 

Kam naudinga Snoro griutis?

Nuo trečiadienio visoje Lietuvoje svarbiausia naujiena - kas atsitiko su „Snoru“. Tačiau jokių konkretesnių atsakymų nepateikė nei naujas Vyriausybės paskirtas banko administratorius Saimonas Friklis (Simon Freakley), nei valdžios atstovai. Net žymūs ekonomistai pripažino: informacijos nėra. ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskusijos tema: „Kam naudinga Snoro griutis?“

Mūsų svečiai: „Snoro“ atstovas, buvęs vidaus reikalų ministras Romasis VAITEKŪNAS, asociacijos už sąžiningą bankininkystę vadovas Kęstutis KUPŠYS, Lietuvos Respublikos Seimo narys Kęstutis DAUKŠYS ir Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, pirmosios Vyriausybės narys Audrius BUTKEVIČIUS. Diskusiją veda žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

G.JAKAVONIS: Mūsų valstybėje - neeilinis įvykis, susijęs su „Snoro“ banku. Turime pačią operatyviausią informaciją iš pirmų lūpų. Romasi, tai kas vis dėlto atsitiko?

R.VAITEKŪNAS: Ne visai norėčiau sutikti su šios dienos pokalbio pavadinimu. Ar skandinaviški bankai kalti? Aš asmeniškai negaliu kategoriškai konstatuoti. Bet kad yra objektyvios ir subjektyvios priežastys dėl to, kas vyksta, abejonių nėra. Tai liečia absoliučią daugumą Lietuvos gyventojų. „Snoras“ aptarnauja milijoną šimtą tūkstančių klientų. Jie yra ir rinkėjai, ir politinė struktūra, tam tikra prasme - ir valdžia. Valstybė atsakinga už tų žmonių gyvenimo lygį. Todėl, manau, klausimai niekaip neatskiriami. Ekonomika, finansai, politika tarpusavyje susijusios. Tai ir reikia akcentuoti. Tai visokių procesų, kurie šiuo metu vyksta, samplaika. O priežastys netrukus paaiškės. Ir skaičiai, ir informacija pasieks kitą savaitę, turbūt bus aiškiau visais klausimais. Tik noriu pabrėžti - tragedijos nėra. Kalbu iš vidaus, 13 metų dirbęs „Snore“. Ne viską žinodamas, nes mano funkcijos ne visai finansinės. Buvau atsakingas už pinigų gavimo prevenciją ir saugą. Bet kaip valdybos narys dalyvavau procesuose, kurie buvo priimami valdyboje.

G.JAKAVONIS: Jūs - buvęs Vyriausybės narys, vidaus reikalų ministras. Kaip pakomentuotumėte mūsų Vyriausybės veiksmus?

R.VAITEKŪNAS: Neturiu įpročio komentuoti buvusių ar esamų vidaus reikalų ministrų veiklos. Stinga kompetencijos. Nežinau, kokiomis aplinkybėmis jie veikia. Reikia labai daug žinoti, kodėl tokiose situacijose taip pasielgiama. Tik noriu priminti apie LAIB, „Litimpeks“ 1995 metais. Iš esmės situacija skiriasi nuo šiandieninės. Nebuvo normalių įstatymų, jokios Lietuvos banko kontrolės. Tie įvykiai lėmė šeštosios Vyriausybės griūtį. Ką čia daugiau gali komentuoti.

Respublika.lt

Vardas  Straipsnio komentarų skaičius: 14
Tekstas
Security code
Apsaugos kodas