2010-07-28
Didesnio pelningumo jau reikia paieškotiPer finansų krizę centrinių bankų į rinką įlieta pinigų lavina ir žemos palūkanų normos išlaiko vyriausybių obligacijų pajamingumą, siekiantį istorines žemumas. Didesnio pelningumo investuotojai jau tegali dairytis pirkdami besivystančių šalių ir įmonių obligacijas, rinktis ilgesnį laikotarpį, tačiau tuomet ir rizika atitinkamai didesnė.
Plačiau
Plačiau
2010-07-26
Valstybė irgi taupo, bet ...Pastaruoju metu įsiplieskė diskusija dėl taupymo viešajame sektoriuje ypatumų. Vyriausybės oponentai pažėrė nemažai faktų apie tai, kad tiek darbo vietų skaičiaus, tiek atlyginimų mažinimo požiūriu valstybė smarkiai nusileido privačiam sektoriui, o puošnios deklaracijos skyrėsi nuo realių darbų. Finansų ministrė Ingrida Šimonytė neliko skolinga, pasiūlydama tokiems įžūliems kritikams ministerišką antausį.
Plačiau
Plačiau
Dar visai neseniai galėjome pasakyti, kad dabar visi tapome keinsininkais*, tai yra vyriausybės intervencionistinės politikos šalininkais. Finansų sektorius ir jo laisvosios rinkos ideologija privedė pasaulį prie bedugnės slenksčio. Visiškai aišku, kad rinkos savęs nesuvaldo. Reguliavimo mažinimas pasirodė esąs baisi klaida.
Plačiau
Plačiau
Profesinė informacija
Asmenims, kurie naudoja bendrovių automobilius asmeniniais tikslais, nuo gaunamos naudos gali tekti mokėti pajamų mokesčius, šiuo metu rengiama tokių pajamų apmokestinimo tvarka.
Lietuvoje skolininkus galima skirstyti į lošėjus, tylenius, žadėtojus ir paprastus lietuviškus skolininkus.
Gyventojams, kurie gauna ne daugiau kaip 3.150 Lt prieš mokesčius su darbo santykiais susijusių pajamų, galima taikyti neapmokestinamąjį pajamų dydį, tačiau jeigu per metus asmuo gaus papildomų apmokestinamųjų pajamų, metams pasibaigus jam gali tekti sumokėti į biudžetą papildomai mokesčio nepriemoką.
Kai įmonės susitelkia nebe kovai su išlikimu, o būsimo ekonominio pakilimo išnaudojimu, finansų direktoriai turi pakilimą pasitikti labai susitelkę
Pasaulinė finansų krizė nusiaubė daugelio valstybių ekonomiką ir privertė jas kurti įspūdingus ekonomikos gelbėjimo paketus. Vis garsiau kalbama, kad išleisti milijardai netrukus smogs atgal infliacijos vėzdu.
Dėl mokesčių reformos darbo užmokestis apmokestinamas beveik tokiu pačiu tarifu kaip ir dividendai, todėl verta gerai pagalvoti prieš nusprendžiant mokėti dividendus. Nuo darbo užmokesčio dydžio priklauso ir socialinės garantijos.
Taisyklė Nr.1 Bendraukite su kreditoriais Viena pirmųjų klaidų, kurią padaro dažnas verslininkas, susidūręs su finansiniais sunkumais, tai dialogo su kreditoriais nepalaikymas. Verslininkas tarsi užsisklendžia savyje, neatsako į kreditorių skambučius, raginimus, o vėliau ir pretenzijas. Gal tuo metu jis ir ieško papildomo finansavimo, gal jo sunkumų įveikimo planas ir genialus, tačiau jei apie tai verslininkas nesikalba su kreditoriais, jie to niekaip negalės sužinoti.
Tinkamai pasirengus eiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui, būtų užkirstas kelias galimiems akcininkų ginčams dėl susirinkime priimtų sprendimų teisėtumo ir užtikrintas efektyvus tokių sprendimų įgyvendinimas. Taigi šiame straipsnyje aptariama pasiruošimo eiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui tvarka, siekiant, kad toks susirinkimas (ir jo priimti sprendimai) būtų teisėtas, taip pat kad būtų kaip įmanoma sumažinta rizika, jog susirinkimo priimti sprendimai bus nuginčyti.
Darbuotojus apsimoka įdarbinti ne Europos Sąjungos ar mažų mokesčių šalyse esančiose įmonėse, nes iš tokių šalių darbuotojams mokamos pajamos šiuo metu apmokestinamos mažiausiu pajamų tarifu – 21%, taip pat nėra prievolės mokėti „Sodros“ įmokų.
ką verta žinoti naujai paskirtam Finansų direktoriui?
