2010-07-28
Didesnio pelningumo jau reikia paieškotiPer finansų krizę centrinių bankų į rinką įlieta pinigų lavina ir žemos palūkanų normos išlaiko vyriausybių obligacijų pajamingumą, siekiantį istorines žemumas. Didesnio pelningumo investuotojai jau tegali dairytis pirkdami besivystančių šalių ir įmonių obligacijas, rinktis ilgesnį laikotarpį, tačiau tuomet ir rizika atitinkamai didesnė.
Plačiau
Plačiau
2010-07-26
Valstybė irgi taupo, bet ...Pastaruoju metu įsiplieskė diskusija dėl taupymo viešajame sektoriuje ypatumų. Vyriausybės oponentai pažėrė nemažai faktų apie tai, kad tiek darbo vietų skaičiaus, tiek atlyginimų mažinimo požiūriu valstybė smarkiai nusileido privačiam sektoriui, o puošnios deklaracijos skyrėsi nuo realių darbų. Finansų ministrė Ingrida Šimonytė neliko skolinga, pasiūlydama tokiems įžūliems kritikams ministerišką antausį.
Plačiau
Plačiau
Dar visai neseniai galėjome pasakyti, kad dabar visi tapome keinsininkais*, tai yra vyriausybės intervencionistinės politikos šalininkais. Finansų sektorius ir jo laisvosios rinkos ideologija privedė pasaulį prie bedugnės slenksčio. Visiškai aišku, kad rinkos savęs nesuvaldo. Reguliavimo mažinimas pasirodė esąs baisi klaida.
Plačiau
Plačiau
Profesinė informacija
Panaikinus kontroliuojančiųjų bendrovių (holdingų) lengvatą, jų savininkai pradėjo dairytis, kur galėtų perkelti savo bendroves. Kol ši lengvata galiojo, Lietuvoje įsikūrė dalis stambių Baltijos šalių kontroliuojančiųjų bendrovių.Bendrovės kelia sparnus
Ekspertų tvirtinimu, mokesčių inspekcijai bus sunku įrodyti, kad įmonei priklausančiu automobiliu jos darbuotojai nuolat važinėja asmeniniais tikslais. Kita vertus, jie pažymi, kad kartais to neginčija ir patys darbuotojai, kai reikia pasirašyti po savo paaiškinimu mokesčių administratoriui.
Mažų mokesčių jurisdikcijos ir finansų centrai jaučia vis didesnį spaudimą atskleisti informaciją apie mokesčių mokėtojus. Šalims, kurios nesutinka keistis duomenimis, grasinama sankcijomis, tačiau gali užtrukti gana daug laiko, kol mokesčių administratorius iš tikrųjų galės prieiti prie šios informacijos.
Nuo 2010 m. sausio 1 d. keičiasi paslaugų apmokestinimo PVM taisyklės – bendrovėms lieka šeši mėnesiai padaryti pakeitimus apskaitos programinėje įrangoje.
Pinigus akcininkams mokant kaip tantjemas ar kaip išmokas sumažinus įmonės kapitalą tenka mokėti mažesnius mokesčius nei mokant lėšas dividendais.
Jeigu prastova tęsiasi ilgiau kaip viena diena, vadovas turėtų išleisti atitinkamą įsakymą ir su juo supažindinti darbuotojus, kurie dėl prastovos negali dirbti.
Lietuvos bendrovės turi mokėti PVM ir nuo negautų pajamų. Taip atsitinka tuomet, kai įmonė išrašo sąskaitą, tačiau pinigų nesulaukia ir sumą turi priskirti blogosioms skoloms. Daugelyje Europos Sąjungos valstybių tokiu atveju PVM mokėti nereikia.
Nuo 2010 m. palūkanos, mokamos įmonėms, įsikūrusioms Europos ekonominės erdvės valstybėse, bus neapmokestinamos. Ši nuostata turėtų palengvinti kapitalo paieškas užsienyje.
Nuo fiktyvaus tiekimo į kitas Europos Sąjungos šalis skaičiuojant 0% PVM reikia atsiminti, kad Lietuvos mokesčių administratorius nuolat bendradarbiauja ir keičiasi informacija su užsienio valstybių mokesčių administratoriais, todėl bandymai neteisėtai pritaikyti 0% PVM tarifą atskleidžiami.
Bendrovių valdomo nekilnojamojo turto vertė gali nesumažėti ir po individualaus vertinimo, nes nekilnojamojo turto kainos dar nesumažėjo iki 2006 m. sausio 1 d. lygio, kai toks turtas buvo vertinamas masiniu būdu.