Įtampa Lietuvos, Latvijos ir Estijos tarpbankinių paskolų rinkoje baigia išblėsti – skolinimosi kaina mažėja, o kai kurių terminų palūkanos nusirito į dar neregėtas žemumas. Pagrindinėmis to priežastimis įvardijamos galimas euro įvedimas Estijoje ir nurimusi politinė padėtis Latvijoje.
Plačiau
Plačiau
Šių metų vasario 24-25 d. Vilniuje Baltijos ir Šiaurės šalių bankus atstovaujančių asociacijų vadovai aptarė šalių ir regiono finansinę ir ekonominę situaciją, ekonominės krizės pasekmes bankininkystei bei pasikeitė nuomonėmis apie bankų sistemos tolimesnės veiklos perspektyvą.
Plačiau
Plačiau
„Sodra” skelbia, kad neteisėtai visą mėnesį rinkusi įmoką, ją grąžins arba ji bus įskaičiuota kaip įmokos pensijų socialiniam draudimui, ligos ir motinystės socialiniam draudimui, nedarbo socialiniam draudimui, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui, sveikatos draudimui. Įmoka bus automatiškai nukreipta į kitą draudimo rūšį, be prašymo rašymo.
Plačiau
Plačiau
Profesinė informacija
2010 metais verslas vis dažniau per teismus aiškinsis santykius su bankais, prognozuoja advokatų kontora Devyžis ir partneriai WILL. Verslo įmonių nepasitenkinimą kelia agresyvi bankų politika, kuria sunkinamos veiklos sąlygos ir taip sudėtingoje padėtyje esančiam verslui.
Nuo sausio pirmosios įsigaliojo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisos, kurios nepaprastai išplečia natūra gautų pajamų apmokestinimą. Šie pakeitimai turėjo įsigalioti dar prieš metus, tačiau kilus nepasitenkinimui dėl finansų ministro patvirtintos įmonių automobilių ir darbdavio paskolų apmokestinimo tvarkos, galiojimas buvo atidėtas metams. Metai netruko prabėgti ir štai absoliuti dauguma gyventojų vėl yra tikroje aukštos įtampos apmokestinimo zonoje.
Finansų ministerija rengia Pelno mokesčio įstatymo pataisas, kurios leidžia nemokėti mokesčių, kai dividendais mokamas pelnas, nuo kurio nesumokėtas pelno mokestis. Tokia lengvata Lietuvoje galiojo iki 2009 m. sausio 1 d.
Ieškodamos finansavimo šaltinių įmonės neturėtų užmiršti finansinės nuomos, faktoringo paslaugų, viešai ir neviešai platinamų skolos vertybinių popierių bei kitų galimybių pasiskolinti pinigų. Užuot nuolankiai prisiimdamos aukštų bankinių palūkanų naštą, įmonės turėtų pačios imtis iniciatyvos. Įmonių vadovai turi išnaudoti tai, kad jie yra geriausiai susipažinę su stipriosiomis ir silpnosiomis bendrovės pusėmis.
Pasunkėjus ekonominėms sąlygoms, mokesčių administratoriui surenkant vis mažesnes mokesčių sumas, natūralu, kad griežtėja ir mokesčių inspekcijos pozicija. Įmonėms priskaičiuojama daugiau baudų ir delspinigių.
Ar verta ginčyti mokesčių administratoriaus sprendimus? Kokia tikimybė laimėti?
Finansų ministerija pateikė Vyriausybei Pelno mokesčio įstatymo pataisas, jos leidžia perkelti mokestinius nuostolius kitai grupės įmonei. Pelningai dirbančios grupės įmonės šitaip gali sumažinti savo pelno mokestį arba iš viso jo išvengti.
Už pinigus, paimtus iš įmonės kasos, reikės atsiskaityti kas mėnesį. Tokie Kasos darbo organizavimo taisyklių pakeitimai atsirado dėl to, kad įmonių savininkai neretai pasiimdavo dideles sumas iš įmonės kasos ir, tikėtina, naudodavo jas kaip beprocentes paskolas.
Nuo 2010 m. sausio 1 d. į užsienį mokamos palūkanos bus neapmokestinamos, todėl verta palaukti ir tokias palūkanas išmokėti kitais metais. Užsienio įmonė gali išrašyti sąskaitą už palūkanas ir šiemet, ją pateks prie 2009 m. bendrovės apmokestinamąjį pelną mažinančių sąnaudų.
Įmonė neprivalo tikslinti pirkimo PVM atskaitos, jeigu įsigytas prekes ar atsargas tenka nurašyti dėl objektyvių priežasčių, tokį išaiškinimą išleido Valstybinė mokesčių inspekcija. Tai leidžia bendrovėms mokėti mažiau PVM ir susigrąžinti šio mokesčio permoką už ankstesnius laikotarpius.
Panaikinus kontroliuojančiųjų bendrovių (holdingų) lengvatą, jų savininkai pradėjo dairytis, kur galėtų perkelti savo bendroves. Kol ši lengvata galiojo, Lietuvoje įsikūrė dalis stambių Baltijos šalių kontroliuojančiųjų bendrovių.Bendrovės kelia sparnus