Didesnio pelningumo jau reikia paieškoti
Ernestas Naprys
Per finansų krizę centrinių bankų į rinką įlieta pinigų lavina ir žemos palūkanų normos išlaiko vyriausybių obligacijų pajamingumą, siekiantį istorines žemumas. Didesnio pelningumo investuotojai jau tegali dairytis pirkdami besivystančių šalių ir įmonių obligacijas, rinktis ilgesnį laikotarpį, tačiau tuomet ir rizika atitinkamai didesnė.
JAV vyriausybė skolinasi bene pigiausiai per visą istoriją – 2 metų trukmės šalies obligacijų pajamingumas tesiekia 0,63%, tokio žemo jo nebuvo jau nuo 1977 m., rodo Bloomberg naujienų agentūros duomenys. 10 m. trukmės JAV obligacijų pajamingumas siekia 3,04% per metus, o pigiau ilgesniam laikotarpiui JAV vyriausybė skolinosi tik 2008 m. pabaigoje, kai šias obligacijas graibstė panikos finansų rinkose išsigandę investuotojai – tuomet šių obligacijų pelningumas tesiekė 2,13%.
„Nors Europoje ir kilusi skolų krizė, investuotojai niekada ir nebuvo nusigręžę nuo vyriausybių obligacijų.
Daugiau vyko persiskirstymas – investuotojai bėgo iš Pietų Europos šalių ir pirko vadinamųjų saugių valstybių, tokių kaip Vokietija, obligacijų“, – teigia Vytautas Ašaka, SEB banko Kapitalo rinkos skyriaus vadovas.
Dabar investuojantieji į Vokietijos 10 m. trukmės obligacijas galėtų tikėtis 2,78% pelningumo, tačiau 2 m. trukmės šalies vertybinių popierių (VP) pelningumas tesiekia 0,88%.
Palyginti, JAV akcijų indekso „Standard & Poor’s 500“ akcijų kainos ir prognozuojamo šių metų pelno santykis (P/E rodiklis) šiuo metu tesiekia 13,47 karto – tai rodo, kad JAV akcijų rinkoje įmonių pelningumas siekia 7,4%, palyginti su jų akcijų kaina. Atitinkamai, Vakarų Europos prognozuojamas P/E tesiekia 12, tai atspindi, kad įmonių uždirbtas pelnas sudarys 8,2% nuo dabartinės akcijų kainos.
„Nurimus rinkoms jau aiškiai matyti kainų tendencija, kad investuotojai maino obligacijas į akcijas – obligacijų kainos pastaruoju metu mažėja, o akcijų indeksai ūgtelėjo“, – teigia p. Ašaka.
Pelningiau – besivystančiose
Karolis Pikūnas, FMĮ „Orion Securities“ (OS) Investicijų valdymo skyriaus vadovas, vertina, kad investuotojams, ieškantiems didesnio obligacijų pajamingumo, vertėtų kreipti dėmesį į ilgesnio termino, 5–10 m., VP, be to, dairytis į naująsias Europos Sąjungos šalis ar ketinančias į ES įstoti.
„Lietuvos, Latvijos, Rumunijos, Bulgarijos 5–10 m. trukmės obligacijos šiuo metu investuotojams gali pasiūlyti didesnį nei 5% vidutinį metinį pelningumą. Makedonijos, Kroatijos, Vengrijos obligacijų pelningumas svyruoja maždaug nuo 6% iki 8%. O norintieji dar didesnės rizikos gali žvalgytis į Ukrainą, Gruziją, naują emisiją išplatinusią Baltarusiją, – tikina p. Pikūnas. – Po bankų finansinio atsparumo testo rezultatų obligacijų pelningumas dabar traukiasi, rinkos po truputį rimsta.“
Ponas Ašaka pažymi, kad šiuo metu tarp Vidurio Europos šalių obligacijų didžiausią pajamingumą (apie 6%) užtikrintų Vengrijos obligacijos, kadangi investuotojus išgąsdino šalies nesutarimai su tarptautinę paramą suteikusiomis institucijomis.
Ilgą laiką didžiausiu pajamingumu dominavusios Lietuvos obligacijos, nominuotos eurais, šiuo metu teužtikrina 3–4,9% metinį pelningumą, priklausomai nuo trukmės. Tačiau paskutinės 2020 m. išperkamos obligacijų emisijos JAV doleriais pajamingumas siekia apie 6,1%.
Didesnį nei 10% obligacijų pelningumą gali pasiūlyti Graikijos obligacijos, tačiau didesnis pajamingumas, anot OS atstovo, atspindi ir didesnę rinkos baimę, kad šalis dar gali susidurti su sunkumais padengiant įsipareigojimus, nors ji ir yra gavusi tarptautinę paramą.
„Aukštas Graikijos VP pajamingumas išlieka nepaisant suteiktų milijardų – tai reiškia, kad už graikus skolas padengs kiti. Nors tikimasi, kad anksčiau ar vėliau šalis turėtų pati susitvarkyti, tačiau Graikijai reikia labai didelio BVP augimo ir tolesnio išlaidų mažinimo, kad per 20–30 metų valstybė atitiktų Mastrichto kriterijus. O ir pagalba ne vienu kartu pervedama“, – tikina p. Ašaka.
Didesnio pelningumo p. Pikūnas pataria ieškoti ir įmonių obligacijų rinkoje – žemesnio reitingo ir ilgesnio laikotarpio įmonių VP gali taip pat užtikrinti iki 12% grąžą. Kaip pavyzdį p. Pikūnas pateikia „Parex“ banko 2011 m. išperkamas obligacijas, kurių antrinėje rinkoje esą galima nusipirkti užsitikrinant 13–15% metinį pelningumą.
Kyla rizika
Dabar investuojantiesiems į ilgalaikius VP kyla palūkanų augimo rizika – tikėtina, kad nupirktų obligacijų kaina jų laikymo laikotarpiu bus mažesnė, nei buvusi pirkimo metu, įspėja p. Pikūnas. Todėl norintieji obligacijas parduoti anksčiau išpirkimo termino gali patirti nuostolių.
„Jau pirmoje kitų metų pusėje didieji pasaulio centriniai bankai gali kelti palūkanų normas ir atitinkamai didinti skolinimosi kainą vyriausybėms. Reikia įvertinti ir tai, kad rizikingesnėse šalyse gali pasirodyti ir daugiau blogų naujienų, tokių, kaip buvo Pietų Europoje. Todėl ilgalaikių VP kaina jų laikymo metu gali būti smarkiai pakritusi, nepaisant kitos rizikos“, – tikina OS atstovas.
Formuojant obligacijų portfelį, anot jo, nevertėtų vienai pozicijai skirti daugiau nei 20% portfelio vertės – riziką reikia išskaidyti.