Stabilizacijos sulaukta, tačiau ryškesnio pagyvėjimo – ne
Paulius Čiulada
Nerimui dėl Graikijos išblėsus, vyriausybių obligacijų rinkoje jaučiama stabilizacija, tačiau obligacijų emisijų pliūpsnio nėra. Analitikai spėja, kad Lietuva į tarptautines finansų rinkas vėl pasibelsti galėtų rudenį.
Analitikai sutaria, kad dar prieš kelis mėnesius aistras kurstęs nerimas dėl Graikijos ir kitų Pietų Europos valstybių mokumo priblėso. Tuo skuba pasinaudoti ir valstybės, siūlydamos investuotojams įsigyti savo obligacijų. Į tarptautines finansų rinkas šį mėnesį pasibeldė dvi Rytų Europos valstybės – Lenkija ir Kroatija.
Lenkija neseniai paskelbė sėkmingai išplatinusi 5 m. trukmės 1,5 mlrd. USD (4 mlrd. Lt) obligacijų emisiją ir už ją mokės maždaug 3,9% metų palūkanas. Šalis anksčiau planavo, kad skolinsis apie 1 mlrd. USD (2,7 mlrd. Lt), tačiau dėl didelės paklausos obligacijų pasiūlą padidino.
Į tarptautines finansų rinkas įžengusi Kroatija 10 m. paskolino 1,25 mlrd. USD (3,4 mlrd. USD), už obligacijas šalis mokės maždaug 6,7% metų palūkanas.
„Padėtis vyriausybių obligacijų rinkoje stabilizavosi, tačiau investuotojų noras rizikuoti vis dar yra žemesnio lygio nei buvo prieš kelis mėnesius. Todėl kai kurios valstybės dar neskuba – pavyzdžiui, obligacijų platinimą iki rudens atidėjo Čekija“, – sako Vytautas Ašaka, SEB banko Kapitalo rinkos skyriaus vadovas.
Pasak jo, vyriausybių obligacijų rinka šiuo metu nėra stipri, mat paprasčiausiai nesusiformuoja didelė naujai leidžiamų besivystančių šalių obligacijų pasiūla. Tuo tarpu išsivysčiusių Vakarų Europos šalių obligacijų rinka, SEB atstovo teigimu, veikia be didesnių pokyčių.
„Tokios šalys kaip Prancūzija, Vokietija, Belgija naujų obligacijų vietinėje rinkoje, jei galima ją taip pavadinti, leidžia kas savaitę, srautas yra nuolatinis, be didesnių sutrikimų. Tik paskutines 3–4 d. išsivysčiusių šalių obligacijų pajamingumas kiek sukilo, mat šoktelėjo akcijų rinkos ir atsirado daugiau norinčiųjų investuoti akcijų rinkose“, – analizuoja p. Ašaka.
Graikijos sėkmė
Teigiamų emocijų į obligacijų į rinką antradienį įliejo žinia, kad Graikija išplatino 6,5 mėn. trukmės 1,625 mlrd. EUR vertės iždo vekselių, už juos bus mokamos 4,65% metinės palūkanos. Rinka optimistiškai priėmė faktą, kad obligacijų paklausa buvo 3,64 k. didesnė už pasiūlą.
„Nors ir atostogų metas, matome, kad obligacijų platinimas buvo sėkmingas, mat pradžioje buvo kalbama apie galimas 5% metines palūkanas – tokiomis sąlygomis Graikijai skolina ir Europos Sąjunga“, – sako Mantas Nekrašas, su obligacijomis dirbantis „Swedbank“ finansų makleris. Pasak jo, dėl tokios naujienos dar labiau krito vadinamųjų PIGS (Portugalija, Airija, Graikija, Ispanija) šalių kredito rizikos apsikeitimo sandorių (angl. credit default swap, CDS) kainos. „Tai įvyko net nepaisant žinios, kad „Moody‘s“ dviem laipteliais, iki A1, sumažino Portugalijos skolinimosi reitingus“, – pažymi p. Nekrašas ir sako, kad Graikijos sėkmė gali paskatinti kitas PIGS valstybes taip pat žengti į finansų rinkas – apie tokius planus jau yra skelbusi Airija, Ispanija.
„Kita vertus, PIGS šalių perspektyvos iš tiesų nėra tokios šviesios – šiais ir kitais metais joms prireiks refinansuoti daugybę anksčiau išleistų obligacijų emisijų. Kai kuriose šalyse jų dydis siekia 20% ir daugiau bendrų valstybės skolų“, – sako „Swedbank“ specialistas.
Rudenį
Abu analitikai sutaria, kad Lietuva šiemet tikriausiai ryšis žengti į tarptautines finansų rinkas, kad pasiskolintų lėšų biudžeto skylėms kaišyti.
„Kada tai gali įvykti, priklausys nuo biudžeto padėties. Obligacijų platinimo sezonas paprastai būna metų pradžioje, pavasarį, o vasarą aktyvumas tradiciškai sumažėja. Logiška būtų, jei obligacijas platintume rudenį – rugsėjo pabaigoje, spalio arba lapkričio mėnesiais“, – kalba p. Ašaka.
Jis svarsto, kad dėl paprastumo Finansų ministerija gali nuspręsti obligacijas platinti eurais, o emisijos dydis turėtų būti didesnis nei 0,5 mlrd. EUR (1,7 mlrd. Lt). Ankstesnės dvi obligacijų emisijos buvo JAV doleriais.
„Šiuo metu Lietuvos obligacijų rinka funkcionuoja normaliai – nors kelių šimtų milijonų vertės sandorių nėra, vienas kitas milijoninis sandoris sudaromas. Obligacijų kainos, kaip ir palūkanos, pastaruosius kelis mėnesius stabilizavosi, pvz., 2014 m. išperkamų obligacijų metinės palūkanos svyruoja apie 4,6%“, – sako p. Ašaka.
„Swedbank“ atstovas taip pat svarsto, kad nauja obligacijų emisija turėtų būti didesnė nei 500 mln. EUR – taip būtų užtikrintas didesnis obligacijų likvidumas ir patrauklumas investuotojams.