Laukiant naujų mokesčių

Laukiant naujų mokesčių 

Visuomenėje ir vyriausybėje netylant diskusijoms dėl naujų mokesčių įvedimo, birželio 29 dieną Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) surengė konferenciją „Nauji mokesčiai: sprendimas ar nauja problema?“. Jos tikslas, pasak įžangos žodį tarusios LLRI prezidentės Rūtos Vainienės, aptarti, diskutuoti ir bent psichologiškai pasiruošti naujiems mokesčiams, kurie, akivaizdu, anksčiau ar vėliau bus įvesti. Nepaisant to, kad konferencijoje savo požiūrį išdėstė net 7 pranešėjai, ji nepasižymėjo nuomonių įvairumu. Kita vertus, nagrinėta tema buvo suformuluota klausimu, peršančiu tik du galimus atsakymus. 

Konferencijoje daugiausia dėmesio buvo skirta nekilnojamojo turto gyventojams mokesčiui, kuris labiausiai palies fizinius asmenis. Tačiau pranešėjai išsakė savo nuomonę ir kitų naujų mokesčių atžvilgiu. 

Svečias iš Jungtinės Karalystės – Bournemouth universiteto docentas Richard Teather, remdamasis savo šalies patirtimi, pavadino nekilnojamojo turto mokestį praktiškai nenaudingu ir tiesiog mokesčių sistemos atgyvena. 

„DnB Nord“ vyriausiasis analitikas profesorius Rimantas Rudzkis savo kalboje akcentavo Lietuvos konkurencingumo ir verslumo smukimą bei pernelyg sudėtingą mokesčių sistemą. Jis pasisakė prieš nekilnojamojo turto mokesčio įvedimą, o iš krizės siūlo bristi būtent paprastinant mokesčių sistemą bei skatinant statybas. 

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas savo pranešimą pradėjo įdomia citata, kurios pagrindinę mintį galima nusakyti taip: Lietuva bene vienintelė šalis Europoje, kuri 2008-2009 metais padidino mokesčius, kai tuo tarpu visos kitos šalys juos mažino arba paprastino. Verslininko nuomone, mokesčių skaičius turėtų būti mažinamas, tačiau tobulinamas jų surinkimas ir administravimas. 

Politiko poziciją konferencijoje išsakė susisiekimo viceministras, LR liberalų sąjūdžio pirmininko pavaduotojas Arūnas Štaras. Politikas išsakė spėjimą, jog šiais naujais mokesčiais siekiama tik užkamšyti 8 mlrd. litų biudžeto skylę, o ne atnešti ilgalaikės naudos valstybei. Vietoj to A.Štaras siūlo esamų mokesčių administravimo optimizavimą ir pateisina nebent laikiną naujo mokesčio įvedimą. 

Griežtą kritiką planuojamiems mokesčiams išsakė LLRI ekspertė Kaetana Leontjeva. Ekspertė įrodinėjo, jog mokesčio įvesti tiesiog neverta. 

Tik finansų ministrė Ingrida Šimonytė vienintelė iš pranešėjų pasakė, jog nekilnojamojo turto mokestį vertina teigiamai. Ministrė akcentavo, kad šiuo metu biudžeto pajamų perskirstymas yra apie 25% mažesnis už biudžeto išlaidas, tad žvelgiant į ilgąjį laikotarpį, akivaizdu, kad pinigų trūks, todėl nauji mokesčiai yra reikalingi. 

Apibendrinant diskusiją ir pranešėjų baigiamuosius žodžius galima daryti kelias išvadas. Pirma, oficiali finansų ministerijos pozicija yra naujų mokesčių įvedimo reikalingumas. Antra, dauguma pranešėjų argumentuotai pasisakė prieš bet kokių naujų mokesčių įvedimą. Trečia, nors nekilnojamojo turto mokestis būtų sąlyginai nedidelis, tačiau jis keltų socialinius neramumus, teikiamos įplaukos neviršytų jo administravimo sąnaudų. Klausimas, kodėl išvis reikia įvesti naujus mokesčius liko neatsakytas. Kita vertus, vienas iš galimų atsakymų – žiūrėti į pirmą išvadą.  

Agnė Bačionytė

UAB Management information