Gelbėjimosi ratą pasieks greičiau

Įstatymo pataisos turėtų sudaryti palankesnes sąlygas finansinių sunkumų patiriančioms įmonėms pasinaudoti restruktūrizavimo teikiamomis galimybėmis, tęsiant įmonės veiklą ir išsaugant darbo vietas.

Į teismą – greičiau

Pasak Gintaro Balčiūno, advokatų kontoros „Balčiūnas ir Grajauskas“ partnerio, pataisomis siekiama liberalizuoti įmonių restruktūrizavimo bylų iškėlimo procesą. Be to, sumažinama didelių kreditorių bei tų kreditorių, kurie turi įkeitimu ar hipoteka užtikrintus kreditorinius reikalavimus – tai dažniausiai būna bankai, – įtaka ir padidinamos kitų kreditorių teisės.

Alvydas Mogenis, Nacionalinės bankroto administratorių asociacijos valdybos narys, vardija keletą aplinkybių, kurios, priėmus įstatymo pataisas, tampa palankesnės restruktūrizavimo administratoriams. Pasak jo, pagerėja restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygos, kadangi nereikalaujama pagrindinių kreditorių, dažniausiai – bankų, pritarimo.

„Galima greičiau iškelti bylą – turint restruktūrizavimo plano apmatus ir pritariant akcininkams, įmonės vadovas gali nešti į teismą pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo“, – dėsto p. Mogenis. Pasak jo, iškėlus restruktūrizavimo bylą, įmonė, nors ir laikinai, apsaugojama nuo kreditorių puolimo – turtas areštuojamas, taigi kreditoriai negali jo išieškoti.

Laikina apsauga

„Restruktūrizavimo galimybe, be abejo, naudosis daugiau įmonių – tam, kad apsisaugotų nuo bankroto, nors ir laikinai. Vis dėlto įmonei einant restruktūrizavimo keliu, skolas kreditoriams vis tiek reikės grąžinti per tam tikrą terminą, o bankroto atveju skolos panaikinamos, trečios eilės kreditoriams pinigų dažniausiai nelieka“, – skirtumus įvardija bankroto administratorius.

Jis nemano, kad restruktūrizavimo sąlygų sušvelninimas turės įtakos rekordiniams bankrotų rodikliams šalyje – Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. bankroto procesas buvo pradėtas 1.843 įmonėse, 92,6% daugiau nei 2008-aisiais. „Šiemet bankrotų lygis išliks toks pat kaip 2009 m., juk niekas nepasikeitė, tiesiog stabilizavosi situacija“, – prognozuoja p. Mogenis.

Ponas Balčiūnas pastebi, kad procesas, kuomet vis daugiau įmonių ir jų kreditorių pradėjo rinktis restruktūrizavimo, o ne bankroto kelią, prasidėjo jau praėjusiais metais, tai įrodo didėjantis restruktūrizuojamų įmonių skaičius.

„Seime priimti pakeitimai yra geri, tik, manau, vieneriais metais pavėluoti. Ekonominė krizė kai kuriuose sektoriuose Lietuvoje lyg ir baigiasi“, – sako p. Balčiūnas.