Krizė baigiasi, tačiau suteršti įmonių balansai liko

Krizė baigiasi, tačiau suteršti įmonių balansai liko

Akcijos. Rinkos vietoje stoviniuoja 9 mėnesius

Ernestas Naprys

Ne visų biržoje „Nasdaq OMX Vilnius“ kotiruojamų įmonių finansinės ataskaitos blizga – pusei įmonių išvestiniai rodikliai  signalizuoja bankroto grėsmę, tiesa, analitikai skuba raminti – kiekviena įmonė yra atskira „istorija“. Akcijų kursams rinkoje kapstantis pernykščio rugsėjo aukštumose, daugiau investuotojų aktyvumo tikimasi metams baigiantis.

„Altman Z“ modelis, skirtas įvertinti tikimybei, ar įmonė bankrutuos per dvejus metus, parodo, kad Vilniaus biržoje finansinių problemų kyla maždaug pusei bendrovių – jų „Altman Z“ rodiklis yra mažesnis nei 1,8 punkto ir signalizuoja bankroto grėsmę. Saugia zona laikoma didesnė nei 3 punktai šio rodiklio reikšmė.

Stipriausios finansiškai pagal „Altman Z“ rodiklį Vilniaus biržoje – „Klaipėdos nafta“ (KN), besitraukianti iš rinkos „Lifosa“, TEO LT, „Stumbras“. O didžiausia grėsmė kyla „Gubernijai“, „Invaldai“ ir „Alitai“, toliau rikiuojasi „Limarko“ laivininkystės kompanija, „Lietuvos jūrų laivininkystė“ ir „Snaigė“. Į palyginimą neįtraukta skolų prislėgta ir restruktūrizuojama „Agrowill Group“ (AG), mat įmonė nepateikė audituotos metinės ataskaitos, taip pat „Linas Agro Group“, „Linas“ ir „Pramprojektas“.

„Vienas pagrindinių „Altman Z“ modelio trūkumų yra tas, kad jis visiškai neatsižvelgia į perspektyvą ir įmonės vadovų kompetenciją – tai tas pats, kas važiuoti į priekį žiūrint tik į galinio vaizdo veidrodėlį. Rodiklis tiesiog suvaro esamus finansinius duomenis į vieną galutinį įvertį ir turėtų būti naudojamas labai atsargiai. Didelis lyginamasis svoris teikiamas įmonės pelningumui, todėl nuostolinga įmonė automatiškai atsiduria prie rizikingų“,- aiškina Donatas Užkurėlis, „Swedbanko“ finansų analitikas.

Minėtas modelis, anot jo, netinkamai įvertina energetikos įmones, kurių tarifai reguliuojami, pvz., Rytų skirstomuosius tinklus (RST), VST, „Lietuvos dujas“, šių įmonių „išgyvenimo perspektyvos gerokai didesnės, nei kai kurių geriau įvertintų įmonių“. Be to, modelis netinka finansų sektoriaus įmonėms.

Vertinant pagal santykinį EV/EBITDA rodiklį (įmonės vertės ir pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją santykis), pigiausios rinkoje, I ketv. duomenimis, yra „Žemaitijos pieno“, „Vilniaus baldų“, „Rokiškio sūrio“ akcijos – jų EV/EBITDA nesiekia nė 3 kartų. Šis rodiklis parodo, kiek mokama už įmonės gaunamą pinigų srautą, atsižvelgiant į jos turimas skolas.

„Pieno sektorių vertinčiau atsargiai, kadangi I ketv. labai aiškiai buvo matyti neigiamos žaliavinio pieno brangimo tendencijos. Nors tikimasi, kad santykis tarp produkcijos ir žaliavos kainos išsilygins, verta palaukti bent II ketv. rezultatų. Gali būti, kad įmonėms šie metai bus sunkesni“,- teigia Marius Dubnikovas, UAB „Finasta Asset Management“ fondų valdytojas.

Palankiai jis vertina „Lietuvos energijos“, I ketv. uždirbusios 23,7 mln. Lt grynojo pelno, taip pat  Lietuvos elektrinės ir „Lietuvos dujų“ akcijas, kadangi pagal Vyriausybės strategiją „valdomos įmonės turi dirbti pelningai ir mokėti dividendus į biudžetą“. Anot p. Dubnikovo, energetikos įmonės dar turi kur „optimizuotis“, tačiau RST ir VST efektyvumo didinimą gali nukelti planuojamas sujungimas.

„Medžio apdirbimo sektorius labai stiprėja, „Klaipėdos baldai“ ir „Vilniaus baldai“ yra labai įdomios bendrovės, gaila, kad nelabai likvidžios. Prie jų galima sieti ir „Grigiškes“,- vardija p. Dubnikovas. –Viena iš įdomesnių pozicijų yra ir „City Service“ – įmonė atspari ekonominiams neramumams, sėkmingai perkelia išlaidas ant vartotojų, be to, labai sparčiai auga per įsigijimus.“

Sunkiai verčiasi laivybos įmonės, fondų valdytojas pataria investuotojams vengti ir su problemomis susiduriančių įmonių, tokių kaip AG, „Alita“ akcijų.

„Kiekviena krizė baigiasi ir tuomet geriausiai atrodo tos įmonės, kurios sugeba uždirbti daugiau ekonominio ciklo pakilimo metu. Tai ir aprangos, baldų gamybos, tos pačios energetikos įmonės, kadangi energijos suvartojimas didėja. Tačiau dabar daug akcijų yra pabrangusios, o gera įmonė ir gera investicija nėra tas pats“,- tikina p. Užkurėlis.

Išlaiko prieaugį

Biržos indeksas „OMX Vilnius“, pernai pašokęs 46%, šiemet aukštyn pasistiebė jau apie 21%. Palyginimui, besivystančių Rytų Europos akcijų rinkų indeksas „MSCI EM Eastern Europe“, 2009 m. augęs beveik 80%, šiemet yra smuktelėjęs 8% dėl finansų rinkas užklupusių neramumų. Nuo 2009-ųjų rugsėjo 23 d., kai „OMX Vilnius“ siekė pernykštes aukštumas, akcijų kursai tebėra sumenkę apie 2,5%.

„Rinkos požiūris į teigiamą pusę turėtų sustiprėti metams baigiantis. Lietuva įveikė sunkiausią krizės dalį ir artimiausiu metu nuveikti darbai duos teigiamą poveikį. Nedarbas pradėjo mažėti, tai iš principo yra teigiamas dalykas. Be to, Estija įsiveda eurą, tai savotiškas signalas investuotojams atsigręžti į visas Baltijos šalis,- teigia p. Dubnikovas. – Tačiau trumpuoju laikotarpiu, per vasarą, matyti, kad bus pasyvu, nuotaikas lems Vakarų rinkų mados.“

Ponas Užkurėlis taip pat tvirtina, kad vasarą neverta „labai skubėti ką nors įsigyti“, kadangi aktyvumas rinkoje labai nukritęs, nėra veiksnių, kurie išjudintų rinką.

„Vilniaus birža šiemet ganėtinai pabrangusi, palyginti su kitomis rinkomis, todėl kiekvieną įmonę reikėtų vertinti atskirai“,- sako „Swedbanko“ analitikas.

Labiausiai šiemet brango „Vilniaus baldų“ ir „Klaipėdos baldų“ akcijos – atitinkamai 97,8% ir 68,5%, ne ką teatsilieka ir „Agrowill Group“ (66,7%), „Invaldos“ (66,3%), „Aprangos“ (63,6%) akcijų kainų prieaugiai. Labiausiai atpigo „Lietuvos jūrų laivininkystės“, „Gubernijos“ ir „Alitos“ akcijos – atitinkamai 35%, 30% ir 25%.

vz.lt