Gaukite naujienas el. paštu:

Aptarnauja FeedBurner

<--spausk čia ir gauk naujienas iš fin-dir.lt
Bendra Europos valiuta išliks tik tuomet, jei euro zona taps federacija, ketvirtadienį laikraštyje "Lidove noviny" išspausdintame straipsnyje teigia Čekijos premjeras Petras Nečasas, kuris taip pat klausia, ar Čekijos Respublika nori įsivesti eurą pagal naujas sąlygas ir kada šalis turėtų tai padaryti.
Plačiau
 
Vyriausybė šiandien posėdyje pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlomam Nelegalaus darbo draudimo įstatymo projektui, Administracinių teisės pažeidimų ir Darbo kodeksų pakeitimams, kuriuose numatoma kompleksinės priemonės, siekiant mažinti nelegalų darbą ir administracinę naštą verslui Lietuvoje.
Plačiau
 
Šimtus milijonų laisvų pinigų turintys Lietuvos bankai pernai antrą pusmetį pirmą kartą nuo 2009 m. šalies verslui suteikė daugiau naujų paskolų nei susigrąžino senųjų kreditų, skaičiuoja centrinis bankas. Jis šį persilaužimą siūlo vertinti "atsargiai".
Plačiau
 

Skandinavijos finansų vadovų nuotaikos gerėja

parama_big_bendras.gif

2010 03 25

SEB apklausė Švedijos bei Norvegijos finansų vadovus 

Tam, kad pajustų verslo bendruomenės atmosferą, SEB bankas nuo 2006 metų kiekvieną ketvirtį apklausia 100 didžiausių Švedijos kompanijų. Šiemet panašią apklausą bankas atliko ir Norvegijoje.blymke_henrik_100.jpg

„Finansų direktorių klausėme, kokie jų lūkesčiai šiems metams tiek makroekonominiu mastu, tiek kalbant apie specifinius konkrečią bendrovę veikiančius faktorius“,- sako SEB kreditų analitikas Henrikas Blymkė (Henrik Blymke). „Atsakymai rodo, kad Norvegijos finansų vadovų jausmai įvairūs. Savo įmonių finansinę situaciją jie vertina labai teigiamai. Gerai vertinamos ir skolinimosi galimybės bei prognozuojamos vertybinių popierių kainos. Neutraliai vertinama bendra verslo situacija bei verslo partnerių rizika.“

Daugelis įmonių sakė, kad jie grynuosius pinigus naudos savo įsiskolinimo mažinimui bei išmokoms akcininkams, o ne naujoms investicijoms. Beveik pusė įmonių apklausoje nurodė, kad mato augantį finansavimo poreikį. 71% mano, kad bankai gana arba netgi labai nusiteikę skolinti“,- apibendrina p. Blymkė.

Švedijos finansų vadovų apklausa vasario mėnesį atskleidė panašius rezultatus. Tačiau egzistuoja ir nuomonių skirtumai kai kuriais klausimais. Pavyzdžiui, Švedijos finansų direktoriai yra labiau susirūpinę žemu paklausos lygiu nei jų kolegos iš Norvegijos. Tuo tarpu daugiau švedų mano, kad ekonominė finansų krizė jau pasiekė dugną.