Gaukite naujienas el. paštu:

Aptarnauja FeedBurner

<--spausk čia ir gauk naujienas iš fin-dir.lt
Per finansų krizę centrinių bankų į rinką įlieta pinigų lavina ir žemos palūkanų normos išlaiko vyriausybių obligacijų pajamingumą, siekiantį istorines žemumas. Didesnio pelningumo investuotojai jau tegali dairytis pirkdami besivystančių šalių ir įmonių obligacijas, rinktis ilgesnį laikotarpį, tačiau tuomet ir rizika atitinkamai didesnė.
Plačiau
 
Pastaruoju metu įsiplieskė diskusija dėl taupymo viešajame sektoriuje ypatumų. Vyriausybės oponentai pažėrė nemažai faktų apie tai, kad tiek darbo vietų skaičiaus, tiek atlyginimų mažinimo požiūriu valstybė smarkiai nusileido privačiam sektoriui, o puošnios deklaracijos skyrėsi nuo realių darbų. Finansų ministrė Ingrida Šimonytė neliko skolinga, pasiūlydama tokiems įžūliems kritikams ministerišką antausį.
Plačiau
 
Dar visai neseniai galėjome pasakyti, kad dabar visi tapome keinsininkais*, tai yra vyriausybės intervencionistinės politikos šalininkais. Finansų sektorius ir jo laisvosios rinkos ideologija privedė pasaulį prie bedugnės slenksčio. Visiškai aišku, kad rinkos savęs nesuvaldo. Reguliavimo mažinimas pasirodė esąs baisi klaida.
Plačiau
 
Naujienų archyvas
Findir

Baltijos šalių tarpbankiniame sektoriuje gerokai atpigo paskolos

parama_big_bendras.gif

2010-03-01
Įtampa Lietuvos, Latvijos ir Estijos tarpbankinių paskolų rinkoje baigia išblėsti – skolinimosi kaina mažėja, o kai kurių terminų  palūkanos nusirito į dar neregėtas žemumas. Pagrindinėmis to priežastimis įvardijamos galimas euro įvedimas Estijoje ir nurimusi politinė padėtis Latvijoje.

3 mėnesių trukmės tarpbankinių paskolų latais palūkanos (RIGIBOR) šiandien nusirito dar 19 bazinių punktų, iki 2,59%. Tai žemiausias lygis per 12 metų, kuomet šis rodiklis skaičiuojamas.

Rekordines aukštumas (29,8%) šios palūkanos šturmavo pernai birželio 26 d., kuomet spekuliacijos dėl galimo lato devalvavimo buvo pasiekusios apogėjų.

Analitikai pažymi, kad RIGIBOR smukimui didžiausią įtaką turėjo pernai gruodžio 1 d. patvirtintas 2010 m. biudžetas, pagal kurį padidinti mokesčiai ir 500 mln. LVL apkarpytos išlaidos, kad šalis atitiktų tarptautinių skolintojų keliamas sąlygas.

„Latvijos politinėje padangėje jaučiamas akivaizdus padėties pagerėjimas, o per pastaruosius kelis mėnesius valdžia nepriėmė jokių neprognozuotų sprendimų. Be to, prisideda visame pasaulyje gerėjantys lūkesčiai“, – sako Kristapas Strazdas, Latvijos SEB Prekybos ir kapitalo rinkų vadovas.

3 mėnesių tarpbankinių paskolų Estijos kronomis palūkanos (TALIBOR) šiuo metu siekia 2,42% - tai žemiausias lygis nuo 2005 m. lapkričio 28 d.

Skaičiuojama, kad skirtumas tarp TALIBOR ir EURIBOR (Europos tarpbankinės palūkanos) skolinantis 3 mėnesiams tesiekia 1,29% - tai mažiausias skirtumas per 17 mėnesių.

„Mes tikimės, kad skirtumas tarp skolinimosi eurais ir kronomis ir toliau mažės, tačiau neprognozuojame, kad šie rodikliai susivienodintų iki 2011 m. pradžios“, - sako Annika Lindblad, Suomijos „Nordea“ banko ekonomistė.

Pasak analitikų, didžiausiu postūmiu palūkanų sumažėjimui tapo lūkesčiai dėl euro įvedimo šalyje. Vyriausybė ir Finansų ministerija vasarį skelbė, kad Estija atitinka visus priėmimo į euro zoną kriterijus ir tikisi tapti antrąja šios sąjungos nare Rytų Europoje po Slovakijos.

Vidutinės 3 mėnesių trukmės indėlių metinės palūkanos Estijoje šiuo metu siekia 1,6%. Dar 2008 m. spalį šios palūkanos siekė 9 metų aukštumas – 7,15%.

3 mėnesių trukmės tarpbankinių paskolų litais palūkanos (VILIBOR) šiuo metu siekia 2,02%. Dar vasario viduryje jos siekė lygiai 2%. Tokių žemų palūkanų nebuvo nuo pat 1999 m., kuomet kaupiami įrašai Lietuvos banko sistemoje.

www.vz.lt