Efektyvindamos veiklą šiandien daugelis bendrovių, turinčių nekilnojamojo turto (NT) prestižinėse vietose, kelia klausimą, kodėl jos moka du ar tris kartus didesnį NT mokestį nei šalia esančio tos pačios paskirties ir panašaus ploto pastato savininkas. Teisinė praktika rodo, kad tokia situacija neretai susiklosto dėl pačių NT valdytojų neracionaliai deklaruotos NT paskirties – tai galima pakeisti.
Priežastis – nesuskirstytos patalpos
Teko pastebėti, kad neretai už garažus, rūsius ir pagalbines patalpas verslas moka mokesčius kaip už didelės vertės nekilnojamąjį turtą. Toks paradoksalus NT mokesčių skirtumas atsiranda, nes vieni savininkai savo valdomą NT yra suskirstę į skirtingos paskirties turtą, kiti – ne. Pirmieji už jį moka pagal skirtingus NT mokesčio tarifus, o NT atskirais objektais nesuskirstę bei jų naudojimo paskirties nekonkretizavę savininkai moka pagrindinės tikslinės paskirties koeficientą atitinkantį NT mokestį.
Pavyzdžiui, prekybos centro, kurio bendras plotas yra 40 000 kv. m., o visų patalpų paskirtis – prekybos, savininkas gali mokėti dvigubai ar trigubai didesnį mokestį nei kitas, apdairesnis, NT valdytojas, kuris iš bendrojo prekybos centro komplekso išskyrė 20 000 kv. m. garažų, pagalbinio ūkio ir panašios paskirties patalpų. Jų mokestinės vertės koeficientas yra iki 15 kartų mažesnis.
Išeitis – teisingai deklaruoti
NT objektus valdančios ir norinčios išlaidas NT mokesčiams racionalizuoti bendrovės pirmiausia turėtų atidžiai peržiūrėti, kokios patalpos naudojamos tiesiogiai komercinei veiklai vykdyti, o kokios skirtos sandėliavimo ar kitoms pagalbinėms reikmėms. Profesionaliai atlikus didelės vertės NT objekto dalies patalpų paskirties keitimą jo mokestinė vertė gali itin ženkliai sumažėti.
Vadovaujantis Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymu, NT vertinimas atliekamas ne rečiau kaip kas 5 metus pagal kalendorinių metų sausio 1 dienos NT būklę. NT mokestinės vertės perskaičiavimas nesuėjus 5 metų terminui taip pat galimas – tais atvejais, kai keičiami NT kadastro duomenys. Pavyzdžiui, patikslinami patalpų ploto matavimai, pakeičiama jų paskirtis ir panašiai.
Norėčiau atkreipti dėmesį, kad keičiant patalpos paskirtį, kai atliekami remonto darbai, statybos leidimas nereikalingas. Reikia parengti tik patalpos paskirties keitimo projektą ir atlikti remontą. Užbaigus projekte nurodytus darbus, patalpa turi būti pripažinta tinkama pakitusiai paskirčiai. Tuomet NT savininkas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui turėtų pateikti prašymą įregistruoti pakitusią patalpos paskirtį, aktą, pripažįstantį patalpą tinkama naudoti pagal pakitusią paskirtį, naują kadastro duomenų bylą, taip pat prašymą iš naujo nustatyti NT vertę.
Praktika rodo, kad atlikus tokius veiksmus daugumos verslo ar prekybos centrų, viešbučių, kitos komercinės ir paslaugų paskirties NT mokestinė vertė sumažinama – už rūsius, palėpes, garažus ir kitas pagalbinio ūkio patalpas NT savininkas tuomet moka pagal šio turto tikrąją, o ne „išpūstą“ vertę.