Siūloma, kad „Sodrai“ reikėtų pranešti prieš dieną įdarbinant žmogų
Vyriausybė šiandien posėdyje pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlomam Nelegalaus darbo draudimo įstatymo projektui, Administracinių teisės pažeidimų ir Darbo kodeksų pakeitimams, kuriuose numatoma kompleksinės priemonės, siekiant mažinti nelegalų darbą ir administracinę naštą verslui Lietuvoje.
Projektai buvo parengti siekiant efektyviai kovoti ne tik su nelegaliai Lietuvoje esančių trečiųjų šalių piliečių, bet ir su Lietuvos piliečių nelegaliu darbu. Taip pat siekiama mažinti darbdavių paskatas nelegaliai įdarbinti asmenis ir naudoti darbo jėgą nemokant mokesčių, skatinti sąžiningą konkurenciją, užtikrinti darbuotojų teises gauti teisingą apmokėjimą už darbą bei socialines draudimo garantijas.
Viena iš siūlomų naujovių – darbdavio įpareigojimas pranešti „Sodrai“ apie naujai įdarbintą darbuotoją ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną iki jo numatytos darbo laiko pradžios (iki šiol buvo galima pranešti ir tą pačią dieną).
Ministerija atkreipia dėmesį, kad šiuo metu praktikoje pasitaiko atvejų, kai darbo sutartys sudaromos tik Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo metu, po to apie šį faktą informuojant „Sodrą“. Tokiu atveju įrodyti, kad buvo nelegalaus darbo atvejis, praktiškai neįmanoma. Atsižvelgiant į tai, numatomi pakeitimai, nustatant, kad darbuotojas, sudaręs darbo sutartį, pradeda dirbti tik kitą dieną po pranešimo apie jo įdarbinimą pateikimo „Sodrai“.
Sugriežtinta darbdavio atsakomybė, samdant nelegaliai
Nelegalaus darbo draudimo įstatymo projekte numatytos tokios sankcijos nelegaliai samdančiam žmones darbdaviui (tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui): bauda (nuo 3 tūkstančių litų iki 10 tūkstančių litų bauda už kiekvieną nelegaliai dirbantį žmogų; tokie patys veiksmai, padaryti juridinio asmens, jau bausto už šį pažeidimą, užtraukia baudą už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 10 tūkstančių litų iki 20 tūkstančių litų).
Taip pat darbdaviui numatytos tokios sankcijos: įpareigojimas išmokėti nelegaliai dirbusiam žmogui atlyginimą, dėl kurio buvo susitarta, bet ne mažesnį kaip minimalios mėnesinės algos dydžio ir ne mažiau kaip už tris mėnesius, be to, nustačius nelegalų darbą, gali būti taikomi apribojimai dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, teisės gauti subsidijas, išmokas ar kitą valstybės pagalbą ir kt.
Šiuo įstatymu taip pat siekiama numatyti sankcijas darbdaviams, kurie nelegaliai įdarbina trečiųjų šalių piliečius, pvz., įpareigojama padengti nelegaliai dirbusių trečiosios šalies piliečių grąžinimo į užsienio valstybę išlaidas. Darbdaviams, kurie buvo nelegaliai įdarbinę nelegaliai esančius trečiųjų šalių piliečius, o darbo sąlygos buvo žeminančios, numatyta ir baudžiamoji atsakomybė.
Nutarta mažinti administracinę naštą darbdaviams
Verta atkreipti dėmesį, kad numatomi pakeitimai, siekiant sumažinti administracinę naštą darbdaviams. Siūloma atsisakyti patarnavimo sutarčių, darbo sutarčių registravimo žurnalų, taip pat Vyriausybės nustatytų pavyzdinės darbo sutarties bei darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento formų. Vietoj jų siūloma suteikti ūkio subjektams teisę naudotis darbdavio patvirtintos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, laisvos formos darbo sutartimis bei laisvos formos darbuotojo tapatybę patvirtinančiais dokumentais. Įvertinus tai, kad didžiausią administracinę naštą įmonėms sukeliantis informacinis įpareigojimas – informacinių lapelių privalomas įteikimas darbuotojui, nustatoma, kad šis lapelis išduodamas tik darbuotojo prašymu.
Remiantis statistika, Lietuvoje praėjusiais metais nustatyti nelegalaus darbo 7148 atvejai.
Daugiausiai nelegalaus (neteisėto) darbo atvejų per 2011 metus ekonominės veiklos sektoriuose buvo nustatyta: statybose – 32,04 proc., didmeninėje/mažmeninėje prekyboje – 10,20 proc., žemės ūkyje – 7,90 proc., miškininkystėje – 6,86 proc. Rizikingiausi ekonominės veiklos sektoriai ir toliau lieka tie patys: statyba, didmeninė ir mažmeninė prekyba, žemės ūkis, viešbučiai ir restoranai.
vtv.lt