Gaukite naujienas el. paštu:

Aptarnauja FeedBurner

<--spausk čia ir gauk naujienas iš fin-dir.lt
Iki balandžio 30 d. priimamos paraiškos dalyvauti „Metų finansų direktoriaus 2012“ rinkimuose. Finansų vadovai gali pretenduoti į apdovanojimus penkiose kategorijose, laimėtojai bus paskelbti gegužės 17 d. Vilniuje vyksiančios „Finansų direktorių konferencijos 2012“ pabaigoje.
Plačiau
 
Lietuvoje sėkmingai įgyvendinamas projektas „Elektroninio deklaravimo paslaugos plėtra ir PVM grąžinimo Europos Sąjungos šalių mokesčių mokėtojams el. paslaugos sukūrimas“, kuris jau dabar leidžia įmonėms internetu susigrąžinti užsienio valstybėse sumokėtą pridėtinės vertės (PVM) mokestį.
Plačiau
 
Gera žinia bankų klientams. Vidutinės tarpbankinės palūkanų normos – VILIBOR pasiekė istoriškai žemiausią tašką nuo pat 1999 m., kai jos pradėtos skaičiuoti. Šešių mėnesių laikotarpio VILIBOR rodiklis, su kuriuo dažniausiai susietos paskolų litais palūkanos, nuo metų pradžios sumažėjo nuo 2,03 iki 1,68 %.
Plačiau
 

Nerijus Mačiulis: krizė greičiausiai vers tik silpniausius

parama_big_bendras.gif

2012 01 24

Nerijus Mačiulis: krizė greičiausiai vers tik silpniausius

Banko „Swedbank“ specialistai teigia, kad į krizę artimiausiu metu greičiausiai nugrims ne visos euro zonos valstybės, o tik pažeidžiamiausios. Tokio ekonomikos vystymosi scenarijaus tikimybė – net 55 proc.

Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pateikė tris Europos valstybių ekonomikos raidos scenarijus. Realiausias jų yra optimistinis – euro zona į gilesnę recesiją nenugrims, o krizė apims tik pažeidžiamiausias euro zonas valstybes – Graikiją, Italiją, Portugaliją. Tokį scenarijų numatyti leidžia daug vilčių suteikiantis euro zonos susitarimas dėl fiskalinės drausmės, mažėjanti įsiskolinusių valstybių skolinimosi kaina (obligacijų pajamingumas).

Europos Sąjungos valstybės šiuo metu yra kaip virve susirišę alpinistai, lipantys aukšto kalno siauria slidžia ketera. Vienoje pusėje šlaitas status, nors situacija nėra labai kritiška, kitoje – bedugnė. Pagrindinis scenarijus – valstybės ir toliau sugebės eiti tuo keliu, kuriuo eina“, – kalbėjo ekonomistas.

Tiesa, sunkios krizės galimybė taip pat išlieka nemaža.Tikimybė, kad euro zona atsidurs gilioje krizėje, yra net 40 proc. Taip atsitiktų, jei nacionaliniai parlamentai nesugebėtų sutarti dėl griežtų fiskalinės drausmės reikalavimų. Tai sukeltų rinkų nepasitenkinimą, suprastėtų gyventojų ir verslo lūkesčiai, kurie slopintų ekonomiką.

Didžiausia rizika yra tebesitęsiančios Graikijos derybos su privačiais investuotojais ir jų susitikimu nurašyti dalį valstybės skolos“, – sakė N.Mačiulis.

Tuo metu rizika, kad visa euro zona nugarmės į bedugnę, lieka maža – vos 5 proc. Taip atsitiktų tuomet, jei įsiskolinusių šalių ir jas už ausų traukiančių ekonomikų politikai pritrūktų valios ieškoti griežtų krizės sprendimų.

Tai būtų šokas visiems bankams ir tikėtina, kad Italija ir Ispanija nebegalėtų pasiskolinti. Europos finansinio stabilumo fonde (EFSF) nėra reikalingų sumų, kurias pasiskolinti šiemet turi Italija ir Ispanija. Euro zona pradėtų skilinėti, didelė dalis valstybių grįžtų prie nacionalinių valiutų. Pasekmės būtų gilesnės nei po 2008 metų pasaulinės finansų krizės“, – kalbėjo ekonomistas.

15min.lt