Finansų rinkos priežiūra sutelkta Lietuvos banko rankose
Lietuvos finansų rinka nuo 2012 metų pradžios turi tik vieną prievaizdą – iki šiol tik bankų veiklą prižiūrėjusį Lietuvos banką, kuris dabar atsakingas ir už draudimo bei vertybinių popierių rinkas. Lietuvos bankas perėmė likviduotų Vertybinių popierių komisijos (VPK) bei Draudimo priežiūros komisijų (DPK) funkcijas bei dalį Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos darbo.
„Investuotojams, susidūrusiems su problema, nebereikės klaidžioti nuo Ainošiaus pas Kaipošių, o užteks kreiptis į Lietuvos banką, kuris įgijo teisę ir spręsti vartotojų ginčus su finansinių paslaugų teikėjais. Tai padės išvengti tokių situacijų, kaip su neapdraustais „Snoro“ indėlių sertifikatais, kai visos rinkos priežiūros institucijos nuostolių patyrusiems žmonėms teigia, kad neprivalėjo prižiūrėti jų platinimo“, - sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Tomas Pilipavičius.
Pasak jo, nors apie priežiūros institucijų sujungimą diskutuota jau ne vienerius metus, tai įgyvendinta pakankamai sudėtingu metu – po „Snoro“ bankroto, kai Lietuvos bankui tenka nemažas su tuo susijęs darbo krūvis. Prieš tai bankų bankrotų Lietuvoje nebuvo jau 12 metų - 1999-aisiais žlugo „Litimpex“ bankas.
„Nepaisant to, kad į Lietuvos banką perėjo tik dalis VPK bei DPK specialistų, tikimės, kad finansų rinkos priežiūra nesuprastės, o investuotojams bendrauti su viena institucija bus paprasčiau nei iki šiol“, - sakė T. Pilipavičius.
Jo teigimu, Lietuvos bankui teks baigti VPK pradėtus darbus – teisme įrodyti, kad DNB banko skundas dėl VPK išvados, kad platindamas su akcijomis susietas obligacijas (SASO) ir siūlydamas jas įsigyti skolintomis lėšomis DNB bankas galėjo piktnaudžiauti investuotojų pasitikėjimu, yra nepagrįstas. „Tai – itin svarbu nepatyrusiems investuotojams, kurie dėl DNB veiksmų galėjo patirti daugiau nei 100 mln. litų nuostolių“, - sakė T. Pilipavičius.
vtv.lt