Valstybė nacionalizavo Snoro banką
Valstybė trečiadienį nacionalizavo „Snoro“ banką, nušalino jo vadovus, paskyrė laikinąjį administratorių S. Freakley.
Vyriausybė nusprendė paimti visuomenės poreikiams banko „Snoras“ akcijas. Sprendimas priimtas įvertinus banko „Snoras“ finansų būklę. Kalbama apie dalies turto nebuvimą banke. Su tuo galimai susiję atsakingi banko asmenys - banko prezidentas Raimondas Baranauskas ir jo pavaduotojas Naglis Stancikas, kurie šiuo metu yra išvykę į užsienį. Inspektavimo metu pastebėta, kad trūksta nemenkos vertės vertybinių popierių, kurie banko nurodomi kaip laikomi užsienio jurisdikcijose. Dėl jų buvo kreiptasi į užsienio valstybes. Jos atsakė, kad vertybinių popierių nėra. Todėl atitinkamai banko turto vertė reikšmingai sumažėjusi.
Vyriausybė pagal Lietuvos banko rekomendacijas nusprendė perimti „Snoro“ akcijas ir pasiūlyti Seimui pakeisti įstatymus ir leisti Vyriausybei padalinti „Snorą“ į dvi dalis - vadinamąjį „gerą“ ir „blogą“ banką. Į vieną dalį, gerą dalį, iškeliant sveiką turtą, taip pat įsipareigojimus. Tai leistų geriausiai apsaugoti mokesčių mokėtojų ir kreditorių interesus. Kitame banke liktų kitas turtas. Buvo pažymėta, kad valstybė yra apdraudusi visus bankuose laikomus indėlius iki 100 tūkst. Eurų.
Šiuo metu banko veikla sustabdyta, neveikia bankomatai, padaliniai, interneto bankas, nevykdomos kitos operacijos.
Toks Vyriausybės sprendimas valstybės ekonomikai ypatingų padarinių neturės. Pasak finansų ministrės I. Šimonytės - „tai yra visiškai išskirtinis vienos finansų įstaigos atvejis, ir dėl to tikrai kitų bankų indėlininkai ir kitų bankų kreditoriai gali būti visiškai ramūs“. Visi sutartyse su banku numatyti skolininkų įsipareigojimai išlieka. Paskolų mokėjimai bei kiti įsipareigojimai ir toliau privalo būti vykdomi pagal grafiką.
V. Vasiliausko teigimu - „tai tikrai nėra sisteminė problema, bet jei nebūtų buvusi suvaldyta – būtų tapusi tokia. Indėlininkai turėtų jaustis saugūs. Mūsų sprendimai dėl banko veiklos moratoriumo yra laikini. Iki sekmadienio priimsime sprendimus atnaujinti banko veiklą, kad žmonės galėtų naudotis daugeliu instrumentų“.
Pokyčiai, susiję su „Snoro“ veikla, neturės reikšmingos tiesioginės ir kitiems šalies bankams, nes probleminio banko tarpbankiniai įsipareigojimai yra nedideli. Banko „Swedbank“ darbuotojai sako, kad jų klientai „Snoro“ pavyzdžio nėra išsigandę ir savo pinigų atsiimti nebando. „Bankas dirba įprastu režimu, jokio klientų suaktyvėjimo mes nepastebime“, - lrytas.lt sakė „Swedbank“ atstovas Saulius Abraškevičius.
D. Grybauskaitės nuomone, „Snoro“ perėmimas Lietuvos vertinimą tarptautinėse rinkose paveiks pozityviai, nes „tai nėra sisteminė bankų problema, o vieno banko įtariamai nusikalstama veika“. Ji yra įsitikusi, kad Lietuvai neprireiks Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pagalbos gelbėjant „Snorą“.
FIN-DIR.LT informacija