Lietuvos verslo elitas nuslėpė mokesčių už 810 tūkst. Lt
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) išaiškino keletą atvejų, kai įmonės piktnaudžiavo mokestinės sistemos spragomis per gyvybės draudimo paslaugas. Nustatyta, kad darbuotojams kaip papildoma motyvavimo priemonė apmokėtos gyvybės draudimo paslaugos tebuvo priedai prie algos, o darbdaviai tokiu būdu nuo valstybės nuslėpė mokesčių už 810 tūkst. litų. Keturios iš penkių pričiuptų įmonių yra didžiųjų mokesčių mokėtojų sąraše.
Anot VMI specialistų, sistemos spragos leidžia įmokas už darbuotojų gyvybės draudimą paversti dalimi algos, už kurią darbdavys sumoka tik pajamų mokestį, o kitų mokestinių prievolių išvengia. Keturios iš penkių tokiu būdu mokesčius susimažinusių įmonių yra didžiųjų mokesčių mokėtojų sąraše, kuriame puikuojasi šalies verslo elitas: prekybos, farmacijos, energetikos bei finansų sektoriuose veikiančios bendrovės.
Mokesčių inspektorių manymu, įmonės piktnaudžiavo įstatymuose numatytomis mokestinėmis lengvatomis. Vienos darbuotojus draudė ir jų investicijas į pensijų fondus dengė tik formaliai, kitos gi naudojosi joms nepriklausančia pelno mokesčio lengvata už darbuotojų skatinimą tokiomis priemonėmis.
Darbuotojų draudimui ir pensijų fondams – 1,6 mln. Lt
VMI užkliuvo dvi stambios įmonės, esančios didžiųjų mokesčių mokėtojų sąraše, kurios darbuotojų skatinimui per gyvybės draudimo ar pensijų fondus skyrė net 1,6 mln. Lt.
„Nustatyta, kad viena įmonė savo darbuotojų skatinimui skyrė daugiau kaip 1,3 mln. Lt investicinio gyvybės draudimo įmokų, kita bendrovė sumokėjo daugiau kaip 300 tūkst. Lt savanoriško pensinio kaupimo įmokų. Tiek vienu, tiek kitu atveju darbuotojai jų naudai sumokėtas įmokas trumpu periodu išsėmė iš draudiminių sąskaitų“, - DELFI sakė VMI Didžiųjų mokesčių mokėtojų stebėsenos ir konsultavimo departamento direktoriaus pavaduotoja Indrė Ščeponienė.
Pasak jos, darbdaviai ir draudikai sudarė visas sąlygas, kad darbuotojai, gavę tokias motyvacines paskatas, bet kada galėtų pinigus išgryninti.
„Tyrimo metu buvo nustatyta, kad tiek pensinio fondo valdytojai, tiek gyvybės draudimo paslaugas teikiančios bendrovės suteikia galimybę su jais sutartis sudariusiems įmonių darbuotojams, už kuriuos įmokas moka darbdaviai, laisvai disponuoti jų naudai sumokėtomis įmokomis už simbolinį 20 Lt mokestį ar net nemokamai. Išmokos nėra susietos su jokiu draudiminiu įvykiu“, - aiškino I. Ščeponienė.
Draudimas – vietoj nurėžtos algos dalies
Vykdydami kitos įmonės patikrinimą, VMI specialistai nustatė, kad šioje bendrovėje 2009 m. ir pernai buvo mažinami atlyginimai, bet atsirado vietos darbuotojams apmokėti investicinio gyvybės draudimo paslaugas.
„Iš viso tiriamuoju laikotarpiu bendrovė darbuotojų naudai sumokėjo apie 400 tūkst. Lt investicinio gyvybės draudimo įmokų sumą. Vėliau daugiau kaip 70 proc. bendrovės darbuotojų, kurių naudai buvo sumokėtos šios įmokos, jas išsiėmė“, - sakė I. Ščeponienė.
Šįsyk įkliuvo smulkesnė įmonė, nesanti tarp didžiųjų mokesčių mokėtojų.
Pasak I. Ščeponienės, abiem atvejais – tiek gyvybės draudimo, tiek pensijų kaupimo – sutarčių sąlygos neatitinka tikrųjų šių paslaugų funkcijų. Darbdaviai ir draudikai motyvacinėmis lėšomis darbuotojams leidžia disponuoti kaip dalimi algos.
„Įprastinėje verslo praktikoje toks elgesio modelis nebūtų pasirinktas. Tikrintinos įmonės piktnaudžiaudamos mokesčių įstatymuose įtvirtintomis lengvatomis įformino ūkines operacijas, siekdamos dirbtinai sumažinti mokestinę naštą“, - konstatavo pašnekovė.
VMI skaičiavimais, darbuotojams apmokant investicinio gyvybės draudimo ar III pakopos pensijų kaupimo sutarčių įnašus, vien trys minėtosios įmonės valstybei nesumokėjo beveik 650 tūkst. Lt mokesčių. Mat už darbuotojų motyvavimui skirtus pinigus tereikia sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį, ir įmonės išvengė privalomojo sveikatos draudimo mokesčio, mokesčių „Sodrai“ ir t.t.
Lengvata už nieką
Be to, kito patikrinimo metu VMI nustatė dar dvi įmonės, kurios pažeisdamos įstatymus pasinaudojo pelno mokesčio lengvata už nutrauktas ir jau nebegaliojančias draudimo ar pensijų kaupimo sutartis.
Mokesčių inspektoriai neslepia, kad šios dvi įmonės taip pat puikuojasi didžiųjų mokesčių mokėtojų sąraše. VMI iš pažeidėjų reikalauja sumokėti 160 tūkst. Lt pelno mokesčio.
Mokesčių inspekcija pabrėžia, kad darbuotojų motyvavimas nėra nusikaltimas, tačiau žada sekti kiekvieną atvejį, kai paslaugų darbuotojams apmokėjimas iš tiesų yra tik papildomi pinigai tiesiai į jų kišenes.
delfi.lt