2011 08 09
Ekonomikos įšalo grėsmė – vis dar didžiulė
Smukęs Lietuvos eksportas, įšalęs vartojimas šalies viduje ir neigiami pensijų fondų veiklos rodikliai. Anot ekspertų, tai lauktų mūsų šalies, jei užsitęstų sumaištis finansų rinkose. Apie atleidimus iš darbo, atlyginimų karpymą kol kas niekas nekalba.
„Artėja juodasis pirmadienis.” Taip praėjusį savaitgalį buvo pranašaujama apie įvykius, kurie laukia atsidarius pagrindinėms pasaulio biržoms.
Juodžiausio scenarijaus gal ir išvengta, tačiau indeksų vertė ir toliau smuko tiek Azijoje, tiek Europoje, tiek Amerikoje.
Tokijo ir Honkongo biržose kotiruojamų įmonių akcijų vertė per dieną sumenko daugiau nei po 2 proc., Frankfurto DAX indeksas nukrito net 5 proc.
Vakarop atsidariusi Niujorko birža iš karto driokstelėjo: „Dow Jones” indeksas nuo pat pradžių smuktelėjo 2 proc., o „Nasdaq” – net 3,4 proc.
ECB ėmėsi veiksmų
Dėl griūties akcijų rinkose kyla recesijos grėsmė.
Visam pasauliui tai reikštų mažų mažiausiai ūkio sąstingį, jei ne nuosmukį. Todėl didžiausių valstybių vadovai bent žodžiais stengėsi nuraminti finansų rinkų dalyvius.
Tiek G7 sambūrio, kuriam priklauso septynios ekonominiu požiūriu galingiausios pasaulio valstybės, tiek G20 atstovai dievagojasi per artimiausias savaites pateiksiantys pasiūlymų ir sprendimų, padėsiančių įveikti iškilusias kliūtis.
Tačiau tiek laiko – per didelė prabanga. Tai supratęs Europos centrinis bankas (ECB) jau vakar ėmėsi veiksmų: pradėtos supirkinėti Italijos ir Ispanijos valstybių obligacijos.
Pastarosios šalys įvardijamos kaip daugiausia sunkumų turinčios euro zonos narės, išskyrus jau gelbėjamas Graikiją, Portugaliją ir Airiją.
Pavyzdžiui, Italijos skola viršijo 1,8 trilijono eurų, arba 120 procentų šalies bendrojo vidaus produkto.
ECB neskelbia, kiek lėšų mesta į Italijos ir Ispanijos obligacijas. Biržų prekeiviai mano, kad vakar jų buvo supirkta už 2–5 mlrd. eurų.
Įsikišo ir W.Buffettas
ECB veiksmai bent trumpam padėjo nuraminti investuotojus: vakar italų ir ispanų 10 metų trukmės iždo vekselių metinės palūkanos siekė šiek tiek daugiau nei 5 proc., nors dar penktadienį buvo peržengusios 6 proc. ribą.
Nors agentūra „Standard & Poor’s” pirmoji pasaulyje išdrįso sumažinti JAV skolinimosi reitingą, šios valstybės obligacijos vakar išliko paklausios.
Tikriausiai nemažai įtakos tam turėjo legendiniu investuotoju vadinamo 80-mečio Warreno Buffetto elgesys: jis išdidžiai pareiškė, kad Amerikos skolinimosi reitingas jo akyse nesumenko, todėl JAV iždo vekseliais pasitiki ir toliau.