Įmonių turto areštų apimtys grįžo į 2008 m.
Rugpjūčio mėnesį įregistruoti 1089 įmonių turto areštai arba mažiausiai per pastaruosius dvejus metus. Pastarąjį mėnesį užfiksuotas ir mažiausias per paskutinius 2 metus įmonių skaičius, kurioms buvo įregistruoti turto areštai. Per rugpjūtį sparčiausiai įregistruojamų turto areštų sumažėjo paslaugų, žemės ūkio, viešbučių bei restoranų veiklą vykdančiose įmonėse – teigia kreditų biuras „Creditinfo“, atlikęs analizę pagal Centrinės hipotekos įstaigos duomenis.
„Kalbant apie bendras turto areštų apimčių tendencijas, jos yra teigiamos ir jau pasiekė 2008 metų lygį. Tačiau pastarąjį mėnesį pirmą kartą nuo šių metų kovo fiksuotas didžiausias turto areštų padidėjimas tarp statybos ir nekilnojamo turto įmonių. Šios srities įmonių atsigavimo dar reikės palaukti dėl žymiai nukritusių būsto kainų, silpnos perkamosios galios, augančio nedarbo ir riboto kreditavimo. Be to, neigiamos įtakos gali turėti nekilnojamo turto mokesčio įvedimas ir fizinių asmenų bankroto įteisinimas. Neigiamos perspektyvos dėl investicijų stokos prognozuojamos ir komerciniam segmentui“, – teigia kreditų biuro „Creditinfo“ kredito rizikos vadovė Alina Buemann.
Įmonių turto areštų pasiskirstymas pagal apskritis išlieka nepakitęs. Pagal santykinį įmonių su įregistruotais turto areštais skaičių paskutinėse vietose yra Tauragės, Utenos ir Marijampolės apskritys. Atitinkamai lyderiais šioje srityje išlieka Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskritys, kuriose vidutiniškai 8 proc. įmonių turėjo įregistruotų turto areštų.
Sektoriai, kuriuose įregistruojama mažiausiai turto areštų (iki 1 procento), taip pat nepakito – tai vis dar yra finansinių, komunalinių ir telekomunikacijų paslaugų sferose veikiančios įmonės. Antrojoje sektorių grupėje, kurioje įregistruojama mažiausiai turto areštų, t.y. iki 5 proc., telkiasi paslaugų, viešbučių ir restoranų bei žemės ūkio bendrovės.
Mažėjantis įregistruojamų turto areštų skaičius nuteikia optimistiškai, tačiau „Creditinfo“ atlikta sektorių ekonometrinė analizė rodo, kad įmonių situacija vis dar išlieka sudėtinga. Beveik 50 proc. įmonių pagal vėlavimo atsiskaityti riziką patenka į aukštos ir aukščiausios rizikos segmentus ir beveik pusė iš jų turi nepadengtų pradelstų įsiskolinimų, kurie viršija 4 mlrd. litų.