TVF Baltijos šalims siūlo stiprinti eksportą ir didinti konkurencingumą
Kol Lietuvos analitikai perspėja, kad priklausomybė nuo užsienio rinkų daro šalies ūkį pažeidžiamą, Tarptautinio valiutos fondo atstovas pabrėžia, kad Baltijos valstybių atsigavimas priklausys nuo sėkmės tampant labiau orientuotomis į eksportą. Taip pat perspėjama dėl algų didinimo, verslo apmokestinimo ir kainų augimo.
Markas Allenas, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vyresnysis atstovas Vidurio ir Rytų Europai, konstatuoja, kad krizė Baltijos šalyse slopsta, ekonomikų perspektyvos gerėja, praneša Reuters. Tačiau valstybėms yra dar ką nuveikti, kad atsigavimas būtų išlaikytas ir sustiprintas.
Augimo perspektyvos priklausys nuo to, kaip trims šalims, vis dar jaučiančioms biudžetų deficitų mažinimo pasekmes, seksis tapti daugiau į eksportą orientuotomis bei dar sustiprinti savo konkurencingumą, dėsto p. Allenas.
"Verslo žinios" jau rašė, kad kol Lietuvos vartojimo kreivė tebežiūri žemyn, verslas išnaudoja kitose šalyse augančios paklausos galimybes ir kas mėnesį pagyvina Lietuvos eksporto, o kartu ir visos ekonomikos rodiklius. Tačiau analitikai perspėja, kad priklausomybė nuo užsienio rinkų daro mūsų ūkį pažeidžiamą, todėl ragina valdžią traukti investicijas, skatinti vidaus vartojimą ir neerzinti bankų Fizinių asmenų bankroto įstatymu, kad šie paskolomis prisijungtų prie ūkio gaivinimo.
Be to, perspėjama apie iš eksporto rinkų ateinančius prieštaringus signalus, kuriuose matyti blėstantis verslo skatinimo programų poveikis realiam ūkio sektoriui, todėl vis daugiau ekonomistų perspėja, kad neatmestina prielaida, jog ES ekonomikos laukia naujų išmėginimų ruožas.
Tuo pačiu p. Allenas kartoja kitų ekonomistų teiginius, kad ateities iššūkiai susiję su sudėtinga namų, kenčiančių nuo nedarbo, padėtimi, verslo kelyje taip pat matyti nedaug rožių:
"Planuojama dar mažinti valstybių išlaidas, bankai vis dar vangiai skolins".
Našumas, mokesčiai ir kainos
TVF atstovas taip pat pabrėžia, kad Lietuva, Latvija ir Estija turi užtikrinti, jog atlyginimai šalyje neaugs greičiau nei našumas, kad verslas nebus per daug apmokestintas, viešieji finansai bus griežtai kontroliuojami, o kainos šalies viduje neaugs greičiau nei užsienyje.
Statistikos departamentas šią savaitę paskelbė, kad pirmą kartą nuo 2008 m. trečiojo ketvirčio Lietuvoje fiksuotas ketvirtinis vidutinio darbo užmokesčio padidėjimas. Taip pat sumažėjo metinis nuosmukis.
Savo ruožtu statistikai kol kas pateikia tik 2009 m. buvusio našumo pokyčius. Šalies ūkyje per vieną dirbtą valandą 2009 m. vidutiniškai buvo sukurta 30,95 Lt pridėtinės vertės to meto kainomis, arba 7,3% mažiau nei 2008 m.
Apie mokesčių pokyčius šiuo metu daugiau diskusijų nei konkrečių sprendimų. Finansų ministrė Ingrida Šimonytė "Verslo žinioms" birželį kalbėjo, kad ekonomikos atsigavimas yra trapus, didinti darbo ar pelno mokesčius būtų neproduktyvu.
"Tada lieka tokie, kurių mes neturime, bet juos turi kitos valstybės (būsto, transporto priemonių) ir kurie nekenkia nei ūkio atsigavimui, nei eksportui, turi gana plačias stabilias bazes ir galėtų generuoti nemažas pajamas", - dėstė ministrė.
Anot jos, kalbant apie PVM ir gyventojų pajamų mokestį, tai tie klausimai gali būti svarstomi tik "Sodros" reformos kontekste, o ne kiekvienas atskirai, kad būtų subalansuotas valstybės biudžetas.